A. Carteris sakė, kad NATO „laikys atvertas duris Rusijai“ ir bus pasiruošusi bendradarbiauti atremiant pasaulinius saugumo iššūkius, jeigu Maskva atsisakys „žvanginimo ginklais“.
A. Carteris kalbėjo Vokietijos vakariniame Štutgarto mieste per ceremoniją, kurioje JAV pajėgų Europoje vyriausiojo vado pareigos buvo perduotos generolui Curtisui Scaparrotti, anksčiau vadovavusiam JAV pajėgoms Pietų Korėjoje.
C. Scaparrotti, pakeisiantis aktyviąją tarnybą paliekantį JAV generolą Philipą Breedlove'ą, turės rūpintis įtemptais transatlantinio Aljanso santykiais su Rusija.
„Šiandien mūsų gyvenimo būdas atsidūręs posūkio taške, kai susiduriame su gausiomis grėsmėmis ir strateginiais iššūkiais“, – C. Scaparrotti sakė savo trumpoje kalboje, perimdamas JAV pajėgų Europoje štabo viršininko postą.
Vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu (SACEUR) jis taps per atskirą ceremoniją, kuri bus surengta trečiadienį NATO karinėje būstinėje Belgijos pietuose.
60-metis C. M. Scaparrotti, bus 18-asis JAV kariškis, užėmęs SACEUR postą po Amerikos generolo Dwighto D. Eisenhowerio, kuris tapo pirmuoju NATO pajėgų vyriausiuoju vadu 1951 metais.
„Turi nuspręsti Kremlius“
Pabrėžęs, kad jam ypatingą nerimą kelia Rusijos „žvanginimas branduoliniais ginklais“, Pentagono vadovas vis dėlto išreiškė viltį, kad pavyks tęsti bendradarbiavimą su Rusija.
„Maskvos žvanginimas branduoliniais ginklais kelia neraminančių klausimų dėl Rusijos lyderių įsipareigojimo palaikyti strateginį stabilumą, jų pagarbą normoms, kad negalima naudoti branduolinių ginklų – ar jie laikysis didžiausio atsargumo, kurį branduolinės epochose lyderiai demonstruodavo naudodami branduolinių ginklų kortą“, – sakė jis.
Vis dėlto, pasak A.Carterio, tai priklausys nuo Kremliaus, kuris turi žinoti, kad Vašingtonas nesiekia karo, pozicijos.
„Tačiau tai turi nuspręsti Kremlius. Mes nesiekiame šaltojo, o juo labiau karštojo karo su Rusija. Nesiekiame padaryti Rusijos priešu“, – pabrėžė jis.
„Tačiau nesuklyskite: mes ginsime savo sąjungininkus, taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką ir teigiamą ateitį, kurią ji mums suteikia“, – pridūrė Pentagono vadovas.
Maskva vykdė aviacijos bombardavimų kampaniją Sirijoje, palaikydama tos šalies prezidentą Basharą al Assadą, taip pat, kaip manoma, palaikė prorusiškus separatistus Ukrainos rytuose, kovojančius su provakarietiška Kijevo vyriausybe.
Įsiplieskus konfliktui Ukrainoje, NATO įkūrė itin greito reagavimo pajėgas, taip pat priešakinius vadovavimo ir logistikos centrus savo rytinėse šalyse, kad prireikus galėtų greičiau dislokuoti savo pajėgas.
Praeitą savaitę Vokietija nurodė svarstanti galimybę pasiųsti savo karių į Lietuvą pagal NATO misiją, kurios tikslas – sustiprinti NATO rytinį sparną, besiribojantį su Rusija.
„Lengvas pasirinkimas“
A. Carteris, kuris šioje vadovavimo perdavimo ceremonijoje dalyvavo kartu JAV Štabų vadų komiteto viršininku, jūros pėstininkų generolu Josephu Dunfordu, sakė, kad Vest Pointo karo akademiją baigęs C. Scaparrotti buvo „lengvas pasirinkimas“ ieškant naujo vyriausiojo vado Amerikos pajėgoms Europoje.
Pentagono vadovas C. Scaparrotti apibūdino kaip patikimą karį ir diplomatą bei „karių mylimą generolą“ ir pažymėjo, kad tarnaudamas Korėjoje jis įrodė gebantis dirbti su sąjungininkais ir vadovauti koalicijai.
Ohajo valstijos mieste Logane gimęs kariškis abu naujus postus perima iš oro pajėgų generolo Ph.Breedlove'o, kuris padėjo vadovauti NATO per didžiausią Aljanso kolektyvinės gynybos pajėgumų pertvarkymą nuo Šaltojo karo pabaigos.
A.Carteris gyrė trejus metus trukusią Ph.Breedlove'o kadenciją vyriausiojo vado poste, sakydamas, kad jam vadovaujant „NATO pajėgos parašė naujas žaidimo taisykles“, siekdama atremti mūsų dienų grėsmes ir iššūkius.
Ph.Breedlove'as, buvęs JAV oro pajėgų generolas, užėmė vyriausiojo sąjungininkų pajėgų Europoje postą nuo 2013 metų gegužės. SACEUR postas tradiciškai priklauso amerikiečiams.
SACEUR atsakingas už bendrą 28 šalių Aljanso kryptį ir karines operacijas visame pasaulyje.
„Iššūkiai tarptautiniams įstatymams“
Savo trumpoje kalboje C. Scaparrotti sakė, kad NATO susiduria su „iššūkiais tarptautiniams įstatymams“, kuriuos kelia Rusijos veiksmai Ukrainoje ir Gruzijos separatistiniame Pietų Osetijos regione.
„Mes taip pat susiduriame su terorizmo keliama betarpiška grėsme, o pasaulis stebėjo neseniai įvykusias tragedijas Briuselyje, Paryžiuje ir Ankaroje, – pažymėjo jis. – Taip pat susiduriame su reikšmingu migrantų ir pabėgėlių antplūdžiu, kuris kelia iššūkį Europos visuomenės sanklodai.“
NATO dalyvauja operacijoje, kurios tikslas – neleisti iš Turkijos plaukiantiems migrantų laivams pasiekti Graikijos.
Italija taip pat ragina vasarą išplėsti NATO laivų patruliavimą prie Libijos krantu, kai labiausiai suaktyvėja toje šalyje veikiantys žmonių kontrabandininkai.