Manoma, jog įslaptintoje ataskaitoje rašoma, kad Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) ir kitų žvalgybos institucijų surinkti duomenys rodo, jog M. bin Salmanas, daugelio laikomas karalystės de facto valdytoju, nurodė nužudyti žurnalistą.

JAV dienraščio „The Washington Post“ skiltininkas J. Khashoggi, kadaise laikytas karališkosios šeimos aplinkos žmogumi, tačiau vėliau tapęs Rijado kritiku, buvo nužudytas Saudo Arabijos konsulate Stambule, o jo kūnas – sukapotas.

Sosto įpėdinis uoliai neigė bet kokias savo sąsajas su šia brutalia žmogžudyste, nepaisant fakto, kad keli artimiausi jo patarėjai žinomai prie jos prisidėjo.

Ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, siekusi glaudesnių ryšių su Rijadu, delsė paskelbti žvalgybos ataskaitą ir vengė susieiti M. bin Salmaną su šia byla.

Ataskaita bus paskelbta prezidentui Joe Bidenui stengiantis perkrauti JAV ryšius su Artimaisiais Rytais ir sugrąžinti žmogaus teisių principus į deramą vietą JAV politikoje.

Prieš ataskaitos paskelbimą J. Bidenas ketvirtadienį pasiklabėjo telefonu su Saudo Arabijos monarchu Salmanu, princo M. bin Salmano tėvu. Tai buvo pirmasis jųdviejų pokalbis nuo J. Bideno inauguracijos prieš penkias savaites.

Baltųjų rūmų išplatintame pranešime apie įvykusį pokalbį J. Khashoggi nepaminėtas, tačiau J. Bidenas trečiadienį sakė skaitęs ataskaitą.

Patikima išvada

Gerbiamas Saudo Arabijos žurnalistas ir redaktorius J. Khashoggi gyveno savanoriškoje tremtyje Jungtinėse Valstijose, kur rašė kritiškus straipsnius apie sosto įpėdinį.

Saudo Arabijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose pasakė 59 metų J. Khashoggi nueiti į karalystės konsulatą Stambule, kad gautų civilinei santuokai su Turkijos piliete Hatice Cengiz reikalingus dokumentus.

Ten žurnalistą 2018 metų spalio 2 dieną nužudė ir jo kūną sukapojo Rijado pasiųsta smogikų komanda, kuriai vadovavo sosto įpėdinio M. bin Salmano aukščiausio rango patarėjas Saudas al Qahtani.

Anot „The Washingto Post“, praėjus mėnesiui po nužudymo CŽA priėjo prie patikimos išvados, kad sosto įpėdinis įsakė nužudyti J. Khashoggi.

Tačiau D. Trumpas, nenorėdamas pakenkti santykiams su Rijadu, viešai laikėsi pozicijos, jog nėra tiesioginių įrodymų, kad šią žmogžudystę sankcionavo pats Saudo Arabijos sosto įpėdinis, nors JAV vyriausybė pareikalavo nubausti kaltininkus.

Pasak „The Washingto Post“, JAV žvalgyba turi kelis svarbius įkalčius, įrodančius M. bin Salmano sąsajas su nužudymu.

Vienas jų yra sosto įpėdinio skambutis jo broliui Khalidui bin Salmanui – Saudo Arabijos ambasadoriui Jungtinėse Valstijose, kurį stebėjo JAV žvalgyba.

Per tą pokalbį M. bin Salmanas nurodė broliui pasakyti J. Khashoggi, kad šis vyktų į Stambulą gauti santuokai reikalingų dokumentų.

Kitas įkaltis yra Turkijos žvalgybos padarytas garso įrašas iš konsulato patalpų, kuriame užfiksuotas pats nužudymas. Šis įrašas atskleidė, kas iš tiesų įvyko konsulate, ir padėjo identifikuoti dalyvius. Įraše taip pat girdimi jų pokalbiai su Rijadu.

Paneigimai

Sosto įpėdinis neigia nurodęs nužudyti žurnalistą ir tvirtina nieko apie tai nežinojęs.

Tačiau nedaugelis stebėtojų tiki, kad tokia žmogžudystė galėjo būti įvykdyta be M. bin Salmano žinios. Įtakingiausiu žmogumi Saudo Arabijoje laikomas sosto įpėdins už grotų pasiuntė daugybę kritikų, tarp kurių esama iškilių dvasininkų, aktyvistų ir karališkosios šeimos narių.

Smarkiai spaudžiama Jungtinių Valstijų ir tarptautinės bendrijos, Saudo Arabijos vyriausybė patraukė baudžiamojon atsakomybėn kai kuriuos nužudyme dalyvavusius asmenis.

Per teismą, vykusį už už darų durų, du aukšto rango pareigūnai – žvalgybos vadovo pavaduotojas Ahmedas al Assiri ir karališkųjų rūmų žiniasklaidos vadovas Saudas al Qahtani, daugelio laikomi pagrindiniais nužudymo organizatoriais, buvo išteisinti. Jie abu priklauso sosto įpėdinio artimai aplinkai.

Tačiau penki neįvardyti kaltinamieji buvo nuteisti myriop, o dar trims skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.

Po devynių mėnesių teismas mirties nuosprendžius pakeitė laisvės atėmimu iki 20 metų.

Tarptautinės organizacijos „Amnesty Internation“ ir „Reporters Without Borders“ teismo procesą pavadino „teisingumo parodija“.

Tačiau jis leido lengviau atsipūsti D. Trumpo administracijai, kuri paskelbė sankcijas 17-ai bylos įtariamųjų, įskaitant S. al Qahtani. Tačiau A. al Assiri sankcijų sulaukusių asmenų sąraše nebuvo.