„Tai nėra prielaida. Rusijos grėsmė iš tiesų egzistuoja. Rusijos ambasadorius pagrasino, kad Danija taps branduoliniu taikiniu, jei dalyvaus priešraketinės gynybos programose, Rusijos oro pajėgos pasižymi neprofesionaliu elgesiu“, – „The Telegraph“ sakė F. B. Hodgesas.
JAV kariuomenės Europoje vadas teigė, kad JAV kariuomenės raketų „Patriot“ dalinių dislokavimas netoli Varšuvos pasiuntė aiškiai matomą signalą: „Būtent toks ir buvo šio dislokavimo tikslas – nuraminti ir padrąsinti mūsų sąjungininkes“.
F. B. Hodgesas priminė pastaruosius Rusijos sprendimus perkelti „Iskander“ raketas į tarp Lenkijos ir Lietuvos esančią Kaliningrado sritį ir Kryme dislokuoti branduolinį ginklą galinčius nešti strateginius bombonešius.
„Nemanau, kad karinė konfrontacija yra neišvengiama. Tačiau kariniu aspektu privalome būti puikiai pasirengę, taip įgalinsime efektyvią diplomatiją. Geriausias apsidraudimas nuo galimo susidūrimo – NATO narių vienybė“, – tvirtina F. B. Hodgesas.
Rytų Europos šalys iš NATO ir ypač iš JAV laukia užtikrinimo, kad jos nebus paliktos vienos kovoti su Rusijos agresija. Praėjus metams po to, kai patraukė savo paskutinius tankus iš Europos, JAV vėl ėmė siųsti šimtus tankų ir kovos mašinų į žemyną. Generolas leitenantas F. B. Hodgesas dalyvauja diskusijose ir sprendimuose, kur juos dislokuoti.
„Mes nesiekiame atviros kovos su niekuo. Mes norime turėti pranašumą visose srityse. Nemanau, kad atsiliekame, tačiau kai kuriose srityse Rusija vejasi. Mes nenorime, kad ji mus pasivytų“, – teigia F. B. Hodgesas.
F. B. Hodgesas pastebi, kad Rusijos karinių pajėgų veiksmai Rytų Ukrainoje rodo, kad šalis padarė milžinišką pažangą, ypač elektroninio karo srityje. Tačiau JAV kariuomenės Europoje vadas nemano, kad tai yra naujojo Šaltojo karo pradžia: „Tuomet situacija buvo kitokia, didžiulės pajėgos ir daugybė branduolinių ginklų. Tada darėme dalykus, kurie šiandien nebėra aktualūs. Mums nebereikia 300 tūkstančių karių Europoje, niekas nebegali sau to leisti. Vienintelis panašus dalykas yra tas, kad Rusija ir NATO turi skirtingą požiūrį į tai, kokia turėtų būti saugumo aplinka Europoje“.
F. B. Hodgesas pažymi, kad NATO yra daugybę pajėgumų turintis sėkmingiausias aljansas istorijoje. Jo nuomone, Rusija nerizikuos atvirai pulti vienos iš Aljanso narių, bijodama, kad tokiu atveju bus pasinaudota 5-uoju Vašingtono sutarties straipsniu, skelbiančiu, kad ginkluota ataka prieš vieną narę yra traktuojama kaip ataka prieš visas Aljanso nares.
Tačiau yra kitas pavojus: Rusija kitokiomis priemonėmis sieks daryti spaudimą su Rusija besiribojančioms NATO narėms.
„Informacinis, ekonominis spaudimas, sienų pažeidimai – yra daugybė būdų palaikyti spaudimą. Rusija nenori akivaizdžios atakos, ji siekia situacijos, kuriose visos 28 NATO narės nematytų tos akivaizdžios atakos“, – įsitikinęs F. B. Hodgesas.
Jis pažymi gausias Baltijos šalyse gyvenančias rusakalbių bendruomenes ir ekonominę Rusijos įtaką Rytų Europos žemės ūkio sektoriui – veiksnius, kuriuos Vladimiras Putinas gali stengtis išnaudoti.
Tačiau F. B. Hodgesas neabejoja, kad šios Rusijos grėsmės akivaizdoje NATO išlieka vieningas: „Jei V. Putino tikslas – suskaldyti Aljansą, tuomet jis eina blogu keliu. NATO yra vieningas kaip niekada, tam turi įtakos neteisėta Krymo aneksija ir Rusijos jėgos panaudojimas, siekiant pakeisti Ukrainos, suverenios valstybės, sienas. Ši vienybė – tiesioginis atsakas į Rusijos elgesį“.
F. B. Hodgesas atkreipia dėmesį, kad niekas nenori būti Rusijos sąjungininkais – nė viena šalis nebėga po Rusijos skėčiu, siekdama saugumo, tačiau daugybė šalių nori prisijungti prie ES ir NATO.
Pasak F. B. Hodgeso, taip yra dėl vertybių – visos šalys nori saugumo ir gerovės. Tuo tarpu Rusija nori apsunkinti buvusių Sovietų Sąjungos ir Varšuvos pakto valstybių prisijungimą prie Vakarų.
Rusija šias šalis įsivaizduoja kaip savo įtakos sferą. Tačiau Vakarai laikosi pozicijos, kad įtakos sferos idėja XXI-ame amžiuje yra nepriimtina. Šalys turi teisę pačios nuspręsti, kas joms yra geriausia. Šios šalys padarė europinį pasirinkimą.
F. B. Hodgesas taip pat nuogąstauja, kad Rusija nesulaukia pasipriešinimo informaciniame kare:
„Rusija naudoja informaciją tarsi karius ir raketas. Jai nerūpi tiesa. Didžioji nepriklausomos žiniasklaidos dalis paliko Rusiją, didelis procentas priklauso valstybei. Žiniasklaida nesiima valdžios priežiūros. Tai tiesiog nuolatinis bombardavimas informacija“.
„Prieš keletą metų buvome tarsi lunatikai, kai manėme, kad Rusija nori būti tarptautinės bendruomenės dalimi. Tačiau šiandien jau esame visiškai pabudę“, – mano JAV kariuomenės Europoje vadas.
