Tokijas yra didžiausias pasaulio metropolis, kuriame gyvena daugiau nei 35 milijonai žmonių. Turint tai omenyje, sunku patikėti, jog gali būti kokių nors su gyventojų skaičiumi susijusių problemų.
Tokijo Akihabaros rajonas yra „manga“ ir „anime“ subkultūros citadelė – čia ir slypi vienos iš Japonijos problemų priežastys. Akihabara yra „otaku“ vyrų rojus.
„Otaku“ – tai apkiautėlių karta, užaugusi per dvidešimt ekonominės stagnacijos metų ir nusprendusi į nieką nekreipti dėmesio bei panirti į nuosavus fantazijų pasaulius.
Kunio Kitamara iš Japonijos Šeimos planavimo asociacijos daugelį jaunų Japonijos vyrų apibūdina kaip „žolėdžius“ – jie yra pasyvūs, jiems trūksta kūniškų geidulių. Atrodo, jie nebeturi ambicijų, kurios buvo būdingos pokario vyrams, sugebėjusiems Japoniją paversti ekonomine lydere. Jie neturi jokio noro darbuotis kokioje nors kompanijoje ir gauti atlyginimą. Jie pasirinko kurmiui būdingą egzistenciją ir labiausiai nerimą kelia tai, jog tokių vyrų visiškai nedomina santykiai su priešinga lytimi.
Sveikatos, darbo ir socialinio aprūpinimo ministerijos 2010 metais atliktas tyrimas atskleidė, jog 36 procentai japonų jaunuolių, kurių amžius nuo 16 iki 19 metų, visiškai nesidomi seksu. Negana to, per pastaruosius metus šis skaičius išaugo dvigubai.
Įstrigę vaikystėje
Nurikanas ir Yuge yra du „otaku“ jaunuoliai. Abu jie jaučiasi turintys santykius su virtualiomis draugėmis. Tos draugės – „Nintendo“ kompiuterinio žaidimo „Love Plus“ veikėjos. Nurikanas ir Yuge savo drauges Rinko ir Ne-ne vedasi į pasimatymus parke bei perka joms pyragus, kai jos švenčia savo gimtadienius.
„Tai tokie santykiai, kokių norėjome būdami vyresnėse klasėse“, - prisipažįsta Nurikanas. Žaidime jis yra penkiolikmetis, nors realybėje jam jau 38 metai.
„Kol turiu laiko, tęsiu šiuos santykius amžinai, - prisipažįsta antrasis „otaku“, 39 metų Yuge. - Kadangi ji mokosi vyresnėse klasėse, rytais mane pasiima ir mes katu einame į mokyklą. Po pamokų mes susitinkame prie vartų ir einame kartu namo... Žaidime man septyniolika“.
Yuge tvirtina dažnai pasiimantis Ne-ne – arba žaidimų pultą – važiuodamas dviračiu, o kai nuvyksta juo į norimą vietą, abu su virtualia mergina kartu fotografuojasi.
Nors Yuge norėtų sutikti realią moterį, o Nurikanas yra vedęs, tačiau abu sutaria, kad tai kur kas paprasčiau nei palaikyti realius santykius.
„Vyresnėse klasėse gali turėti draugę be minčių apie vedybas, - samprotauja Yuge. - Su realiomis merginomis turi turėti omenyje santuoką. Taigi aš gerai apgalvojau pasirinkdamas 3D moterį“.
Nurikanas prisipažįsta slepiantis santykius su Rinko nuo savo žmonos ir viliasi, kad jam niekada neteks pasirinkti tarp jųdviejų.
Sunku atsikratyti minties, kad „otaku“ vyrai yra nuolatinėje vaikystės būsenoje ir toks jų gyvenimo būdas juos visiškai tenkina. Tik nėra aišku, kodėl Nurikanas ir Yuge pasitraukė į fantazijų pasaulį.
Pesimistinės prognozės
Tokijuje įsikūręs socialinių reikalų specialistas Rolandas Keltsas tvirtina, kad Japonijos vyrai yra pesimistiškai nusiteikę dėl savo ateities. Jie nesitiki susikrauti tokių turtų, kaip jų tėvai ir nenori įsipareigoti santykiams.
„Palyginus su Kinija ar Vietnamu, dauguma tų jaunuolių ant motorolerių vyksta į naktinius klubus, ten iki valios prisišoka ir veikiausiai turi lytinius santykius – jie žino, kad viskas eina geryn, jie žino, kad jiems turbūt pavyks viršyti savo tėvų pajamas, - aiškina specialistas. - Japonijoje niekas taip nemano“.
Keletas tyrimų parodė, kad net jei Japonijos vyrai ir moterys užmezga santykius, seksu jie užsiima labai retai. Vieno tyrimo rezultatai rodo, kad vos 27 procentai japonų turi lytinius santykius kiekvieną savaitę. Santuokų skaičius taip pat labai mažėja, o ne santuokose gimsta labai mažai vaikų – vos 2 procentai. Japonijos demografinė situacija – tiksinti bomba, kuri taip pat siejama su imigracijos stoka.