1945 metų rugpjūčio 6 dieną, kai likus kelioms dienoms iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos JAV numetė atomines bombas ant dviejų Japonijos miestų, Hirošimoje žuvo apie 140 tūkst. žmonių, o po trijų dienų Nagasakyje – dar 74 tūkstančiai.
„Japonija, kaip vienintelė šalis, per karą patyrusi atominį bombardavimą, toliau dės pastangas, kad pasaulis būtų be branduolinio ginklo“, – sakė ministras pirmininkas Fumio Kishida per ceremoniją Hirošimoje.
„Kelias į šį tikslą tampa vis sunkesnis dėl gilėjančių tarptautinės bendruomenės nesutarimų dėl branduolinio nusiginklavimo ir Rusijos branduolinės grėsmės, – sakė jis. – Esant tokiai padėčiai tampa dar svarbiau sugrąžinti tarptautinį impulsą, kad pasaulis be branduolinių ginklų taptų tikrove“.
„Branduolinio ginklo sukeltas Hirošimos ir Nagasakio sunaikinimas niekada neturi pasikartoti“, – sakė F. Kishida, kurio šeima kilusi iš Hirošimos.
F. Kishidos komentarai atkartojo Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso Hirošimos šia proga paskelbtą pareiškimą, kuriame teigiama, kad „kai kurios šalys vėl beatodairiškai žvangina branduoliniu ginklu, grasindamos panaudoti šias naikinimo priemones“.
„Šių grasinimų akivaizdoje pasaulio bendruomenė turi kalbėti vieningai. Bet koks branduolinių ginklų panaudojimas yra nepriimtinas“, – sakė A. Guterresas.
Ceremonijoje tūkstančiai žmonių – išgyvenusieji, jų artimieji ir aukšto rango atstovai iš rekordinio skaičiaus valstybių – 111 – meldėsi už žuvusiuosius ir nukentėjusius per bombardavimą ir ragino siekti taikos pasaulyje.
Tačiau Hirosima į šią ceremoniją jau antrus metus iš eilės nepakvietė Rusijos ir Baltarusijos dėl karo Ukrainoje.
Dalyviai, kurių daugelis buvo apsirengę juodai, rugpjūčio 6 dieną, 8.15 val. ryto (23.15 val. Grinvičo laiku), kai buvo numestas pirmasis karo metu panaudotas branduolinis ginklas, sukalbėjo tylią maldą.
F. Kishida anksčiau šiais metais Hirošimoje surengė Didžiojo septyneto (G7) aukščiausiojo lygio susitikimą. Jis bandė iškelti branduolinio nusiginklavimo klausimą į pirmą vietą darbotvarkėje ir nuvežė turtingų demokratinių valstybių vadovus į Hirošimos taikos parko memorialus ir muziejų.
Tačiau mažinti branduolinių ginklų atsargas niekas neturi didelio noro, nes Rusija nuolat skelbia menkai pridengtus įspėjimus, kad Maskva gali panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, taip pat Šiaurės Korėja nuolat vykdo raketų bandymus, dėl to stringa pastangos siekti branduolinio ginklo neplatinimo.
Anksčiau šį mėnesį daugiau nei 100 pasaulio medicinos žurnalų paskelbė retą bendrą raginimą imtis skubių veiksmų eliminuojant branduolinį ginklą ir perspėjo, kad branduolinės katastrofos grėsmė yra „didelė ir vis didėjanti“.
