„Atėjo laikas imtis garbingų veiksmų. Nenoriu būti pesimistas, bet dabartinė padėtis ES nėra itin gera. ES trūksta Europos ir trūksta sąjungos. Turime tam galą padaryti dabar, suvieniję jėgas“, – trečiadienį kalbėjo J. C. Junckeris.
„Pabėgėlių skaičiai įspūdingi ir kai kuriems bauginantys. Atėjo laikas priimti ryžtingus sprendimus. Pats svarbiausias ir skubiausias reikalas yra humaniškumo momentas“, – sakė EK pirmininkas.
„Europa negali išspręsti visų pasaulio problemų, tačiau būkime sąžiningi ir pažvelkime į tai kitaip. Į Europą atvyksta precedento neturintis pabėgėlių skaičius, tačiau tai sudaro tik mažąją dalį Europos populiacijos. Kol yra problemų Sirijoje ir Libijoje, tol problemos neišvyks. Jeigu aplink jus griūtų pasaulis, nebūtų kainos, kurios nesumokėtumėte, nebūtų sienos, kurios nepereitumėte, nėra jūros, kurios neperplauktumėte. Kodėl mes nesame pasirengę padėti tiems, kurie bėga nuo „Islamo valstybės“? Mes turime padėti. Atėjo laikas padėti. Alternatyvos nėra“, – toliau kalbėjo J. C. Junckeris.
„Artėja žiema. Ar tikrai norime, kad šeimos miegotų Budapešto geležinkelio stotyse, palapinėse šaltomis naktimis? Esame atsakingi už tuos, kurie bėga iš savo šalies. Žinoma, reikia atskirti tuos, kuriems reikalinga apsauga, ir tuos, kurie palieką savo šalį dėl kitokių priežasčių“, – kalbėjo EK pirmininkas.
Dėl to EK siūlo sudaryti saugių kilmės šalių sąrašą.
J.C. Junckeris teigia, kad rugpjūtį atvyko 125 tūkst. žmonių, o dabar antplūdis stabilizavosi – skaičiai drastiškai nebekinta.
„Siūlome 120 tūkst. žmonių iš Italijos, Graikijos ir Vengrijos perkėlimo mechanizmą. Iš viso ketinama perkelti apie 160 tūkst. žmonių. Dėl 40 tūkst. jau susitarta. Viliuosi, kad šį kartą perkėlimo mechanizme dalyvaus visos valstybės, nebus jokių atsikalbinėjimų“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkas.
Jis patikslino, kad kaip tik derinamas vadinamųjų „saugių valstybių“ sąrašas, iš kurių bėgti nėra pagrindo.
„Kalbant apie tokias šalis, joms priklauso ne tik visos Europos Sąjungos valstybės narės, bet ir potencialios kandidatės jomis tapti. Albanija, Turkija, Juodkalnija – iš šių šalių ir toliau bėga žmonės, tačiau, vertinant pagal turimus kriterijus, šios valstybės į pavojingųjų sąrašą nepatenka. Visi turi teisę į prieglobstį, tačiau šios valstybės privalo žinoti, kad, jeigu ten kils pavojus žmonių gyvybėms, jos iš vadinamojo „saugių valstybių“ sąrašo bus nedelsiant išbrauktos. Išbrauktos ir iš pretendenčių į narystę Europos Sąjungoje sąrašo“, – paaiškino Europos Komisijos pirmininkas.
Savo kalboje J. C. Junkeris pristato Komisijos jau nuveiktus darbus, pasidalins savo ilgalaike ES vizija, kitų metų EK iniciatyvomis. Kaip skelbia pati EK, pranešime bus pristatytas šios institucijos atsakas į Europos patiriamus migracijos iššūkius. Tą pačią dieną Komisija pristatys savo naują planą dėl pabėgėlių skirstymo tarp ES šalių, kuriame, neoficialiais duomenimis, bus siūloma pagal kvotas iš viso pasidalinti 160 tūkst. pabėgėlių.
Anot jo, yra priemonių ir galimybių padėti migrantams. Komisijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad pabėgėliai sudaro tik 0,11 proc. Europos gyventojų. Tai „žmogiškumo ir žmogiškojo orumo klausimas“.
J. C. Junkeris priminė pabėgėlių srautus, su kuriais įvairioms šalims teko susidoroti praėjusiais šimtmečiais, be kita ko, po sukilimo Vengrijoje 1956 metais ir Prahos pavasario 1968-aisiais.
„Mes Europoje niekada neturėtume pamiršti, kad pagrindinė teisė į prieglobstį yra viena svarbiausių europietiškų ir tarptautinių vertybių“, – akcentavo jis.
Čekija ir Vengrija yra tarp tų ES šalių, kurios ypač skeptiškai vertina pabėgėlių pasidalijimą Bendrijoje.
Turėdamas omenyje nesutarimus ES, J. C. Junkeris reziumavo, kad Europos būklė nėra gera. Jis sakė: „Šioje Europos Sąjungoje trūksta Europos ir trūksta Sąjungos šioje Europos Sąjungoje“.
J. C. Junkeris pareiškė, kad ateinančiomis dienomis prieš ES valstybes bus imtasi priemonių dėl nusižengimų ES prieglobsčio teisei.
„Europoje galioja bendri pabėgėlių priėmimo standartai. Šie standartai turi būti visiškai įgyvendinami, tačiau taip nėra“, – kritikavo Komisijos pirmininkas.
ES turės sutikti su „privalomuoju“ 160 tūkst. pabėgėlių perskirstymu
EK pirmininkas trečiadienį paragino Europos Sąjungos ministrus per ateinančią savaitę vyksiantį neeilinį susitikimą pritarti planams perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių, susitelkusių Bendrijos „fronto“ šalyse.
„Yra 160 tūkst. (žmonių), kurios Europa turi priimti į savo rankas; tai turi būti atlikta privalomuoju būdu. Raginu (Europos) Tarybą sutikti priimti 160 tūkst. per vidaus reikalų ministrų susitikimą rugsėjo 14 dieną“, – J.-C.Junckeris pareiškė skaitydamas Europos Parlamente savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.
J.-C.Junckeris kalbėjo apie naują paskubomis parengtą pabėgėlių perskirstymo planą, pagal kurį 120 tūkst. atvykėlių, susitelkusių labiausiai šios migracijos krizės prislėgtose šalyse – Italijoje, Graikijoje ir Vengrijoje – būtų perkelti į kitas ES šalis. Dar 40 tūkst. pabėgėlių būtų perkelti iš Italijos ir Graikijos pagal panašią schemą, kurią Europos Komisijos vadovas pristatė gegužę.
J. C. Junckeris perspėjo Europos Sąjungos šalis neskirstyti žmonių pagal jų tikėjimą, sprendžiant dėl priimamų pabėgėlių skaičiaus, kai Bendrija mėgina susidoroti su atvykėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdžiu.
„Kai kalbame apie pabėgėlius, nėra jokios religijos, jokio tikėjimo, jokios filosofijos, - J.-C.Junckeris sakė savo kalboje Europos Parlamentui, kurioje pristatė naują didelį migrantų perskirstymo planą. – Mes neskirstome.“
„Leiskit jiems dirbti“
2016 metų pradžioje Europos Komisija pristatys naują didelį teisėtos migracijos į ES planą, siekdama apriboti pabėgėlių srautą, pasiekiantį žemyną po pavojų kupinų kelionių, sakė jis.
J.-C.Junckeris taip pat ragino leisti prieglobsčio ieškantiems žmonėms dirbti, kol nagrinėjami jų prašymai. Tokia tvarka būtų atotrūkis nuo dabar galiojančių ES taisyklių.
„Tvirtai palaikau, kad prieglobsčio ieškotojams būtų leidžiama dirbti ir užsidirbti pinigų, kol vyksta prieglobsčio suteikimo procesas. Darbas yra orumo reikalas“, – pabrėžė jis.
„Turėtume padaryti viską, kad pakeistume savo nacionalinius įstatymus ir leistume pabėgėliams dirbti nuo pirmosios jų atvykimo dienos“, – aiškino Europos Komisijos vadovas.
J.-C.Junckeris, buvęs Liuksemburgo premjeras, tvirtino, kad Šengeno zonos taisyklėms, užtikrinančioms laisvą žmonių judėjimą ES viduje, pavojus neiškils, nors Bendrijos šalys stengiasi suvaržyti migrantų judėjimą bloke.
„Ši Šengeno sistema nebus panaikinta šios Komisijos mandatu“, – pažymėjo jis.
DELFI primena, kad pirmadienį skelbta, kad Europos Komisija tikriausiai siūlys Baltijos šalims priimti mažiau pabėgėlių negu būtų tekę pagal ankstesnę kvotų paskirstymo schemą, o Lietuva galbūt turėtų priimti 780 atvykėlių.
Apie tai rašė Nyderlandų dienraštis „De Volkskrant“.
Remdamasis konfidencialiais dokumentais, laikraštis nurodė, kad procentinė kvotų dalis Baltijos ir kai kurioms Pietų Europos šalims atrodo sumažinta daugiau negu perpus, tačiau dėl to kitos šalys, tokios kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Lenkija turėtų priimti daugiau prieglobsčio ieškotojų.
„De Volkskrant“ turima informacija rodo, kad Estija turėtų priimti 373, Latvija – 526, o Lietuva – 780 migrantų.
Tuo tarpu Vokietijai pagal naująjį planą tektų 31 443, Prancūzijai – 24 031, Ispanijai – 14 931, o Lenkijai – 9 287 migrantai, sakoma pranešime.
Vokietija ragina taikyti lankstesnę sistemą
Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino Europos Sąjungą su privalomomis pabėgėlių perskirstymo kvotomis, faktiškai žengiant tolesnį žingsnį negu numatome Europos Komisijos trečiadienį pateiktuose planuose.
„Mums reikia įpareigojančio susitarimo dėl privalomo pabėgėlių paskirstymo tarp šalių narių pagal sąžiningus kriterijus“, – kanclerė sakė parlamentui.
Ji pridūrė, kad „negalime sakyti, jog pasidalysime fiksuotą skaičių pabėgėlių“ ir kad turėtų būti nustatyta proporcinė sistema, nepriklausoma nuo atvykstančių asmenų skaičiaus.
„Negalime tiesiog užfiksuoti lubų ir sakyti, kad mums nerūpi viskas, kas viršija tą normą“, – sakė A.Merkel.
Dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo tuometės Vakarų Vokietijos vyriausybė skatino imigraciją, spręsdama darbo jėgos stygiaus problemą, tačiau atvykėlius iš kitų šalių, tokių kaip Turkija, Italija ir Graikija, įvardydavo kaip Gastarbeiters (darbininkai svečiai), tikėdamasi, kad jie grįš į savo tėvynes, kai darbas bus atliktas.
A.Merkel sakė, kad Vokietijai dabar reikia laikytis kitokio požiūrio, kai vien per šiuos metus šalis numato priimti rekordinį skaičių – apie 800 tūkst. – atvykėlių, kuriuos traukia gana liberalūs prieglobsčio suteikimo įstatymai ir dosnios socialinės išmokos.
„Tiems, kas atvyksta pas mus kaip prieglobsčio prašytojai arba karo pabėgėliai, reikalinga mūsų pagalba, kad jie galėtų greitai integruotis“, – A.Merkel sakė Vokietijos parlamentui, pridūrusi, kad bus būtina padėti tokiems žmonėms greitai išmokti vokiečių kalbos ir susirasti darbo.
„Daugelis jų taps naujais mūsų šalies piliečiais. Turėtume pasimokyti iš 7-o dešimtmečio patirties, kai prašėme pas mus atvykti gastarbeiter'ius, ir nuo pat pradžių padaryti integraciją prioritetu“, – pridūrė kanclerė.
Tačiau A.Merkel aiškiai leido suprasti, kad žmonės, kurie atvyksta į Europos didžiausią ekonomiką ieškodami vien geresnio gyvenimo, o ne bėgdami nuo persekiojimų arba karų, turėtų būti grąžinami atgal.
„Tie, kas nebėga nuo politinio persekiojimo arba karo, bet atvyksta pas mus dėl ekonominių paskatų, negalės pasilikti Vokietijoje. Kad ir koks būtų sunkus jų asmeninis gyvenimas, tokia yra tiesa, ir mes nesidrovime to pasakyti“, – pabrėžė ji.
Pagal ES planą, Vokietija turi priimti daugiau nei 31 tūkst. pabėgėlių, Prancūzija - 24 tūkst., o Ispanija - beveik 15 tūkstančių. Australija, kurioje galioja griežti prieglobsčio suteikimo įstatymai, trečiadienį taip pat pažadėjo priimti 12 tūkst. migrantų.
Prancūzija jau sutiko per ateinančius dvejus metus priimti 24 tūkst. pabėgėlių, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas nurodė, kad jo šalis pasirengusi per penkerius metus priimti 20 tūkst. žmonių. Tuo tarpu britų opozicijos lyderiai paragino vyriausybės vadovą įsileisti dar daugiau pabėgėlių.
Tačiau privalomoms kvotoms griežtai priešinasi tokios šalys kaip Vengrija, kurioms tenka didžiausia našta Europą užklupusioje migrantų krizėje, kuri yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.
Europos vadovų tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pirmadienį įspėjo, kad „dabartinė migracijos banga nėra pavienis incidentas, o realaus egzodo pradžia, ir tai reiškia, kad mes turėsime šią problemą metų metus“.
Žmogaus teisių aktyvistai kritikavo ES atsaką į krizę, o „Amnesty International“ Bendrijos veiksmus mėginant spręsti pabėgėlių problemą pavadino „pavieniais ir nenuosekliais“ bei paragino suteikti didesnę paramą pasienio valstybėms, kurimos tenka tvarkytis su tokio masto žmonių antplūdžiu.
Šįmet Europą jūra pasiekė jau daugiau nei 380 tūkst. žmonių, rodo antradienį paskelbti nauji Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenys. Beveik 260 tūkst. iš jų atvyko į Graikiją, o 121 tūkst. - į Italiją.
Šie žmonės bėga nuo karo ir skurdo Artimuosiuose Rytuose, ypač karo draskomoje Sirijoje, taip pat iš Afrikos ir Azijos, vildamiesi susikurti geresnį gyvenimą Europoje, o daugumos jų kelionės tikslas yra didžiausia Senojo žemyno ekonomika Vokietija.
Čekijos premjeras: Europai nereikia naujų planų dėl migrantų
Migrantų krizę mėginančiai spręsti Europai, užuot rengus naujus planus, derėtų įgyvendinti tas priemones, dėl kurių jau buvo sutarta, pareiškė Čekijos vyriausybės vadovas Bohuslavas Sobotka trečiadienį, kai Europos Komisija pateikė naujus pasiūlymus.
„Būtina pakilti nuo derybų stalų ir imtis veiksmų, sunkiai dirbti įgyvendinant tas priemones, kurias patvirtinome su kitais Europos Sąjungos lyderiais ir dėl kurių sutarėme ankstesniais mėnesiais“, - nurodė B.Sobotka paskelbtame pareiškime.
Pasak premjero, jis sveikina tai, kad Europos Komisijos plane daugiau dėmesio skiriama ilgalaikėms priemonėms, kaip spręsti pabėgėlių antplūdžio problemą, o ne tik privalomoms kvotoms, kurioms Čekija nepritaria.