Už įstatymą balsavo 62 parlamentarai, prieš – 55. Juo taip pat valstybine skelbiama hebrajų kalba, o žydų bendruomenių kūrimas vadinamas atitinkančiu nacionalinius interesus.
Arabų kalbai tik suteikiamas ypatingas statusas.
Įstatyme sakoma, kad Izraelis yra žydų istorinė tėvynė ir kad žydai čia turi apsisprendimo teisę.
Tačiau itin kritikuotas, taip pat ir Izraelio prezidento Reuveno Rivlino, punktas, turėjęs legalizuoti vien žydų bendruomenių kūrimą, buvo pakeistas.
Naujasis įstatymas tampa šalies pagrindinių įstatymų – de facto konstitucijos – dalimi.
„Tai lemiamas momentas Izraelio valstybės istorijoje, akmenyje įrašantis mūsų kalbą, mūsų himną ir mūsų vėliavą“, – po parlamento balsavimo sakė premjeras Benjaminas Netanyahu.
Virtinė opozicijos narių pasmerkė balsavimą. Daugiausia arabų Jungtinio sąrašo aljanso vadovas Aymanas Odehas jį pavadino „mūsų demokratijos mirtimi“.
Izraelio piliečiai arabai sudaro maždaug 17,5 proc. Izraelio gyventojų, kurių iš viso yra daugiau kaip 8 milijonai.