Protestuotojai žygiavo gatvėmis su Izraelio vėliavomis ir transparantais, o kai kuriuose miestuose blokavo centrines gatves. Protestai buvo paskelbti „Nacionalinės lygybės diena“.

Kai kurios Izraelio valdančiosios koalicijos frakcijos nori priimti įstatymą, kuris iš esmės atleistų ortodoksinį judaizmą išpažįstančius žydų jaunuolius nuo visiems privalomos karinės tarnybos. Šis pasiūlymas sukėlė liberalesnių ir pasaulietiškų izraeliečių pasipiktinimą.

Protestai taip pat buvo nukreipti prieš vyriausybės pasiūlymus dėl teismų reformos, kuriuos oponentai laiko grėsme šalies demokratijai.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanjahu kovo mėnesį iš pradžių sustabdė reformos planus po didžiulės kritikos ir protestų.

Tačiau B. Netanjahu vyriausybės ir politinės opozicijos derybose, kurioms tarpininkavo prezidentas Isaacas Herzogas, kol kas nepavyko pasiekti susitarimo.

Teismų reformos priešininkai baiminasi, kad vyriausybė netrukus gali iš naujo imtis įgyvendinti prieštaringai vertinamą projektą.

Tačiau vyriausybė iki gegužės 29 dienos turi patvirtinti šių ir ateinančių metų biudžetą. Jei parlamentas to nepadarys, jis bus automatiškai paleistas ir reikės naujų rinkimų.

Kraštutinių dešiniųjų ultraortodoksų partijos iškėlė sąlygą, kad pritartų vyriausybės teikiamam biudžetui, jei būtų patvirtintas atleidimas nuo karinės tarnybos.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
ELTA
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją