aA
Darbas – vieta, kurioje praleidžiame didžiąją dalį savo dienos. Dėl šios priežasties profesinei aplinkai turi būti keliami aukšti reikalavimai. Visų pirma, žmogus, atėjęs į darbą, turėtų jaustis saugus. Tačiau kai kurių profesijų atstovams šią sąlygą išpildyti sunkiau nei kitiems.
© Shutterstock

Intensyvi pramonė ir greičio siekis lėmė tai, kad žmonėms darbo vietoje dažnai tenka susidurti su pavojingomis medžiagomis ar senstančių praėjusio amžiaus technologijų atneštomis pasekmėmis, kurios gali sukelti onkologines ligas.

Pirmosios medžiagos, galinčios sukelti vėžį, buvo pradėtos sekti tik 1910 metais. Iki 1930-ųjų draudimo kampanijos pareiškė atsisakančios drausti žmones, dirbančius su tokiomis medžiagomis kaip, pavyzdžiui, dažnai pramonėje ir statybų reikmėms naudotas asbestas. Dabar (remiantis 2015 metų mokslininkų pateikiamas duomenimis) į kancerogeninių medžiagų sąrašą įtraukta 116 substancijų ar veiklų, galinčių sukelti vėžį.

Metalo darbai
Metalo darbai
© Shutterstock

Pavojingų profesijų daug, bet rūkaliai susirgti rizikuoja labiau

Kai kurių profesijų atstovai su bent keliomis sąraše pateiktomis medžiagomis susiduria kiekvieną dieną. Į didžiausią rizikos grupę patenka statybininkai, dailidės, staliai, dažytojai, suvirintojai, stogdengiai, mašinų operatoriai, taip pat žmonės, dirbantys su metalais. Kancerogeninės medžiagos kasdien supa įvairių transporto priemonių vairuotojus, žmones, dirbančius keliuose ir netgi ūkininkus. Lengviau susirgti onkologinėmis ligomis gali ir kai kurių aptarnavimo sričių atstovai – viešbučių, restoranų darbuotojai.

Profesijos, kurių atstovai labiausiai rizikuoja susidurti su kancerogeninėmis medžiagomis
Profesijos, kurių atstovai labiausiai rizikuoja susidurti su kancerogeninėmis medžiagomis

Pasak epidemiologės dr. Rūtos Everatt, dažniausiai dirbančius pavojingomis darbo sąlygomis veikia ne vieną vėžinį susirgimą išprovokuoti galinti medžiaga. „Cheminės medžiagos gali veikti atskirai arba kaip mišiniai arba kartu su kitais veiksniais darbe arba kartu su kitais vėžį sukeliančiais veiksniais, tokiais kaip, pavyzdžiui, rūkymas ar alkoholis. Taigi, daug darbuotojų gali būti veikiami keleto cheminių medžiagų iš karto ir tai gali turėti įtakos keleto formų vėžio atsiradimui. Vėžį sukeliančių medžiagų poveikis pasireiškia, kai jos į organizmą patenka su įkvepiamu oru arba per odą arba per burną“, – pasakoja R. Everatt.

Medikė išskiria tris navikus, kurie sudaro didžiausią visų veiksnių darbe sukeliamų piktybinių navikų dalį, tai – plaučių vėžys, leukozė ir mezotelioma. Plaučių vėžį dažniausiai sukelia arsenas, asbestas, berilis, kadmis, chromas, dyzelinių variklių išmetamosios dujos, pasyvus rūkymas (nerūkantiems), nikelis ir silicis. Asbestas taip pat skatina mezoteliomos atsiradimą. Benzenas, etileno oksidas, jonizuojanti spinduliuotė yra dažniausi leukozės sukėlėjai.

Įvardijo profesijas, kurių atstovus dažniausiai užklumpa vėžys
© DELFI / Karolina Pansevič

„Kiti piktybiniai navikai, sukeliami profesinių kancerogenų, yra šlapimo pūslės vėžys, kurio priežastis gali būti aromatinių aminų ar benzidino dažų poveikis, taip pat nosies ertmės ir prienosinių ančių navikai dėl kietosios medienos dulkių, VI chromo junginių ir nikelio junginių poveikio, kaulų ir sąnarinės kremzlės navikai dėl jonizuojančios spinduliuotės ir odos piktybiniai navikai dėl arseno, distiliacijos tarpinių produktų, jonizuojančios arba UV saulės spinduliuotės“, – tęsia sąrašą R. Everett.

Kancerogenai ir jų sukeliamos ligos
Kancerogenai ir jų sukeliamos ligos

Gydytoja pabrėžia, kad vienu reikšmingiausių vėžio katalizatorių išlieka rūkymas. Šis užsiėmimas reikšmingai padidina vėžį sukeliančių profesinių veiksnių riziką. Pavyzdžiui, su asbestu dirbantys darbuotojai daug labiau rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, jei dar ir rūko. Tokiu atveju rūkymas suvaidina žymiai didesnį vaidmenį ligos vystymesi.

Dirbantiems transporto srityje – ypatingas dėmesys

Daugeliu atveju, pasitelkiant alternatyvias technologijas ar medžiagas, darbuotojai gali būti apsaugoti nuo padidėjusios rizikos susirgti onkologinėmis ligomis. Labai svarbu nuolat stebėti, kaip darbe laikomasi saugos ir higienos reikalavimų, kokių priemonių imamasi tam, kad būtų sumažintas vėžį sukeliančių medžiagų poveikis. Šią pareigą paprastai atlieka darbo higienos specialistai. Tačiau vien tik vidinės įmonės tvarkos dažniausiai nepakanka. Užtikrinti saugią profesinę aplinką be valstybės įsikišimo ir kontrolės sunku.

Šiandien visos Europos Sąjungos šalys yra įdiegusios teisinį pavojingų medžiagų reguliavimą, kuris įpareigoja darbdavius ir darbuotojus laikytis tam tikrų taisyklių. Taigi, ir darbuotojas turi pareigą laikytis saugumo reikalavimų darbe. 2004 metais įsigaliojusia direktyva siekiama suteikti maksimalią darbuotojų, susiduriančių su kancerogeninių medžiagų poveikiu, apsaugą. Iki šios dienos direktyva Europos Komisijos siūlymu buvo tobulinta tris kartus – į ją įtraukiamos naujos vėžį galinčios sukelti medžiagos ir maksimalūs leistini jų kiekiai.

Praėjusių metų lapkritį Europos Parlamentas pritarė trečiajam direktyvos variantui, kuriame ypatingas dėmesys skirtas mašinų išmetamųjų dujų poveikiui ir darbuotojams, rizikuojantiems jų įkvėpti.

Vėžys vis dar išlieka lyderiaujantis su darbu siejamas susirgimas. Kasmet 53 proc. profesinės rizikos mirčių susiejamos su onkologinėmis ligomis, bet tinkamai pasirūpinus saugumu darbo vietose ir įvedus saugiklius šis skaičius galėtų sumažėti. Daugeliu atvejų tam reikalingos kardinalios priemonės – įmonių modernizavimas, naujų technologijų įvedimas, investicijos į darbuotojų sveikatą, tačiau didelį vaidmenį suvaidina ir įprastos prevencinės priemonės – skatinimas mesti rūkyti, fizinio aktyvumo didinimas, sveikos mitybos propagavimas.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(14 žmonių įvertino)
3.4286

Top naujienos

Po skaudžios traumos darbe moteris pajautė vadovų pagiežą: su manimi susidorojo, nes buvau per lėta (74)

Feisbuke plačiai išplito įrašas, kuriame dukra atvirai papasakojo skaudžią mamos istoriją. Po...

Vytautas Landsbergis apie Dagio atvejį: tai yra vieno žmogaus psichologinė problema (431)

Kalbėdamas apie Rimanto Jono Dagio išsakomą nepasitenkinimą, Tėvynės sąjungos-Lietuvos...

Po alinančio periodo – gaivios žinios, tačiau tik trumpam (20)

Ketvirtadienis išauš gaivesnis. Po nakties liūčių , dieną palis dar daugelyje rajonų, tačiau...

Beata Nicholson: apie neblėstantį populiarumą, motinystę ir tai, kas padeda išsaugoti ilgametę santuoką (68)

Beatos Nicholson veiklas sunku ir suskaičiuoti - moteris veda kulinarinę laidą, rašo...

Iš Kurtinaičio lūpų – negirdėti faktai: nuo „Timberwolves“ dėmesio iki lemtingo pokalbio su Algirdu Brazausku (49)

VTB Vieningosios lygos interneto svetainės parengtas interviu su Maskvos srities „Chimki“...

Konservatoriai priėmė galutinį sprendimą: Dagys su jais kituose Seimo rinkimuose dalyvauti negalės papildyta 20:34 val. (186)

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas pritarė partijos Priežiūros...

Vilniuje po smūgio į stulpą atvira liepsna užsidegė „CityBee“ automobilis: vairavo paauglys (168)

Trečiadienio vakarą Vilniuje po smūgio į stulpą ėmė degti „CityBee“ automobilis. Tokį...

Užkalnis. Lietuviška vasara, arba seniai karo nebuvo (123)

Ne, čia nebus nieko apie politiką, rinkimus ir balsavimus. Jei norite skaityti apie tuos dalykus,...

Medikai šokiruoti: vyras po meškos puolimo sulaužytu stuburu mėnesį laiko išgyveno žvėries guolyje (78)

„Į mumiją panašus“ vyras buvo išgelbėtas iš meškos urvo. Žvėris jam sulaužė stuburą...

Vartininko ir gynėjo košmaras: „Panevėžys“ beveik nuo vidurio aikštės įsimušė sau įvartį pratęsime – net penki įvarčiai (23)

Trečiadienį vakare LFF taurės aštuntfinalyje „Panevėžys“ išvykoje siekė bilieto į...