Ji iš lėto pakelia šydą, atidengdama jauną, širdelės formos veidą. Tobulai išlenkti antakiai, didžiulės rudos akys, kupinos kaltės ir sąmyšio, subtiliai padažytos. Ji prisistatė kaip Khadija. Tai netikras vardas, nes ji paženklinta moteris. Anksčiau ji buvo gąsdinančios ISIS moterų brigados narė, o išvydusi visą grupės žiaurumą ir brutalumą, ji tapo dezertyre. CNN paskelbtame interviu savo istoriją ji pasakoja pirmą kartą.
„Norėjau pabėgti nuo baisių dalykų“
Khadija užaugo Sirijoje, jos šeima pasirūpino, kad mergina įgytų išsilavinimą. Ji baigė koledžą ir pradėjo dirbti pagrindinės mokyklos mokytoja. Khadija pasakoja, kad šeimoje buvo auklėjama „nelabai konservatyviai“. Kai daugiau nei prieš pusketvirtų metų Sirijoje prasidėjo sukilimas, Khadija prisijungė prie masių, pradėjusių taikius protestus prieš prezidento Basharo al-Assado valdymą.
„Mes eidavome į demonstracijas, o saugumo tarnybos mus gaudė. Mes rašydavome ant sienų, turėdavome įvairių drabužių persirengti, – sako ji. – Tai buvo puikios dienos.“
Bet sukilimui Sirijoje peraugus į chaosą ir prievartą, ji sako, kad pradėjo prarasti savo sielą, žmogiškumą.
„Visur aplink mus buvo chaosas, – sako ji, spausdama žodžius. – Laisvoji Sirijos kariuomenė, režimas, kasetinės bombos, streikai, sužeistieji, klinikos, kraujas – norėjosi išplėšti tai iš savęs, kažkur pabėgti. Mano didžiausia problema ta, kad aš pabėgau į dar baisesnę vietą.“
Lėtas verbavimas
Ją patraukė tunisiečio, su kuriuo susipažino internete, iškalba. Sužavėta jo manierų, palaipsniui ji ėmė vis labiau juo pasitikėti, o jis galiausiai įviliojo ją į „Islamo valstybę“, pasakoja mergina. Jis užtikrino ją, kad grupė yra visai kitokia, nei apie ją mano žmonės, kad tai ne teroristinė organizacija.
„Jis sakydavo: „Mes įdiegsime tikrąjį islamą. Šiuo metu vyksta karas, šiame etape mums reikia užsitikrinti valstybės kontrolę, todėl privalome būti žiaurūs.“
Jis papasakojo jai, kad yra kilęs iš Rakos miesto Sirijoje, pažadėjo, kad jie galbūt susituoks.
„Susisiekiau su savo pussesere, ir ji pasiūlė man prisijungti prie „Khansa‘a“ brigados. Ji gyveno Rakoje su savo vyru, kuris priklausė „Islamo valstybės“ judėjimui, – pasakoja Khadija. Minėtoji brigada yra siaubą kelianti ISIS policija, kurią sudaro vien moterys.
Khadija įtikino savo šeimą persikelti į Raką, motyvuodama tuo, kad ten esą bus lengviau užrašyti jos jaunesnius brolius ir seseris į mokyklą, ir kad jiems bus užtikrinta giminaičių parama. Taip Khadija, padedama pusseserės, įstojo į „Khansa‘a“ brigadą.
ISIS moterų brigada
„Khansa‘a“ brigadą sudaro apie 25 – 30 moterų, kurios patruliuoja Rakos gatvėse ir stebi, kad moterys laikytųsi „Islamo valstybės“ apibrėžto aprangos kodo. Moterys privalo visuomet dėvėti abają (visą kūną ir veidą dengiantį drabužį), kuris negali nė kiek išryškinti figūros, draudžiami ir siuvinėti drabužiai. Moterims draudžiama rodyti akis. O tos, kurios nepaklūsta įstatymams, baudžiamos botago kirčiais. Moteris, pažeidusias ISIS taisykles, baudžia Umm Hamza. Pirmą kartą išvydusi Umm Hamzą, Khadija sustingo iš siaubo.
„Ji nėra normali moteris. Ji didžiulė, nešiojasi automatą, pistoletą, botagą, durklą ir dėvi nikabą (galvą dengiantį drabužį su plyšeliais akims)“, – sako Khadija.
Brigados vadė Umm Rayan pajuto Khadijos baimę: „Ji priėjo prie manęs ir pasakė tai, ko niekada nepamiršiu. Ji pasakė: „Mes esame žiaurios su kitatikiais, bet gailestingos vienos kitoms.“
Khadija buvo išmokyta išvalyti, išardyti ir užtaisyti ginklą. Ji gaudavo 200 dolerių (apytikriai 547 Lt.) per mėnesį ir maisto davinių.
Jos šeima pajuto, kad Khadija tolsta, bet negalėjo nieko padaryti. Motina bandė ją perspėti. „Ji man sakydavo: „Atsipeikėk, pasirūpink savimi. Tu eini, bet pati nežinai, kur.“
Dvejonės
Iš pradžių Khadija nekreipė dėmesio į motinos perspėjimus, ją viliojo galios jausmas. Bet ilgainiui ji ėmė abejoti savimi ir „Islamo valstybės“ principais.
„Iš pradžių man patiko mano darbas. Jaučiau, kad esu įtakinga gatvėje. Bet vėliau ėmiau bijoti, mane gąsdino situacija, kurioje atsidūriau. Pradėjau bijoti pati savęs.“
Ji pradėjo galvoti: „Aš ne tokia – juk esu baigusi mokslus, įgijau išsilavinimą. Neturėčiau būti tokia. Kas man nutiko? Kas atsitiko mano protui, kad jis mane čia atvedė?“
Ir jos susidarytas spindintis ISIS įvaizdis po truputį ėmė blėsti.
Jos atmintyje giliai įsirėžusi nuotrauka, kurioje užfiksuotas šešiolikmetis berniukas, nukryžiuotas už išprievartavimą. Ji su siaubu suprato, kad pati priklauso grupuotei, kuriai būdingos tokios smurto apraiškos.
„Baisiausias dalykas, kurį mačiau – prie manęs vienam vyrui nukirto galvą“, – pasakoja ji.
Smurtas prieš moteris
O ISIS smurtą prieš moteris ji pamatė iš arti. Brigada buvo įsikūrusi viename pastate su vyru, kuris specializavosi ISIS kovotojų santuokų organizavimu.
„Jis buvo vienas iš blogiausių žmonių“, – apibūdino ji vyriškį, kuris rasdavo žmonas vietiniams ir užsienio kovotojams.
„Užsienio kovotojai labai žiaurūs su moterimis, net ir su tomis, kurias jie veda, – pasakoja Khadija. – Buvo atvejų, kai žmoną dėl patirtos seksualinės prievartos reikėjo vežti į greitosios pagalbos skyrių.“
Khadija suprato, kad tokios ateities nenori.
Jos viršininkė vis spaudė ją tekėti, tad Khadija nusprendė, kad jai reikia išeiti iš brigados.
„Būtent tada ir pasakiau sau – gana. Galiausiai, po viso to, ką aš mačiau ir tiek kartų tylėjau, sakydama sau – mes esame kare, po to viskas bus ištaisyta. Bet galiausiai aš nusprendžiau – privalau išeiti.“
Khadija išvyko likus vos kelioms dienoms iki koalicijos oro atakų, bet jos šeima liko Sirijoje.
Ji buvo slapta per sieną išvežta į Turkiją.
Gyvenimas po ISIS
Khadija vis dar dėvi nikabą – ne tik nenorėdama atskleisti savo tapatybės, bet ir dėl to, kad jai kol kas sunku prisitaikyti prie kitokio gyvenimo už „Islamo valstybės“ ribų.
Ji gailisi, kad buvo panirusi į radikalųjį islamą, bet kartu ir baiminasi kito kraštutinumo.
„Prisitaikymas turi vykti palaipsniui, kad netapčiau kažkuo kitu, nei esu. Bijau tapti ne savimi. Bijau pulti į kitą kraštutinumą. Kadangi buvau taip panirusi į religiją, bijau, kad galiu ją visiškai atmesti“, – pasakė ji.
Baigiantis interviu, mes kalbėjome apie priežastis, kaip ISIS sugebėjo užsitikrinti tvirtas pozicijas dalyje Sirijos visuomenės, ir ji atsakė gana asmeniškai.
„Kaip mes jiems leidome ateiti? Kaip mes leidome jiems mus valdyti? Mumyse yra kažkoks silpnumas.“
Khadija sutiko su mumis pasikalbėti, nes, anot jos, ji nori, kad žmonės, o ypač moterys, sužinotų visą tiesą apie ISIS.
„Nenoriu, kad jie apkvailintų dar kažką. Labai daug merginų galvoja, kad ISIS yra teisingas islamas.“
Khadija karštai trokšta vėl tapti tokia, kokia buvo prieš pasiduodama ISIS kerams. „Aš buvau linksma mergina, mylinti gyvenimą, daug besijuokianti. Mėgau keliauti, piešti, vaikščioti gatvėmis užsidėjusi ausines, klausytis muzikos ir nesijaudinti dėl to, ką apie mane pagalvos, – pasakoja ji. – Noriu ir vėl tapti tokia.“