– Borisai, jums rinkimai, regis, jau baigėsi, jūsų neužregistravo kandidatu į Rusijos prezidentus. Ką darysite toliau, kokie planai?
– Prieš įvykstant rinkimams, dar daug visko gali nutikti. Dabar bylinėjamės teismuose. Aukščiausiasis Teismas atmetė visus mūsų pateiktus ieškinius, tačiau mes nepasiduodame. Tikimybė, kad teismas leis dalyvauti rinkimuose prieš pat jų pradžią, nėra labai didelė. Tiesą sakant, visai mažytė. Vis dėlto šią partiją sužaisime iki galo, paskui kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Mūsų užduotis – pasirūpinti, kad per kitus prezidento rinkimus, kurie įvyks kur kas greičiau nei po šešerių metų, mums nebereikėtų rinkti parašų (nepriklausomiems kandidatams ir ne parlamento partijoms priklausantiems kandidatams reikia rinkti parašus, norint dalyvauti rinkimuose. Parlamento partijų atstovams to daryti nereikia – red. past.). Šio tikslo siekiame įvairiais keliais: ir kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą, ir dalyvaudami rinkimuose į regioninius parlamentus bei Valstybės Dūmą. Nes jeigu laimėsime rinkimus į regioninius parlamentus, įvyksiančius rugsėjį, ir kitus rinkimus į Valstybės Dūmą, parašų rinkti nebereikės.
– Vadinasi, jūs vis tiek norite tapti Rusijos prezidentu, nepaisant dabartinės nesėkmės?
– Taip, manau, kad turiu dar daug laiko... Aš jau 30 metų sukuosi politikoje, 20 metų opozicijoje. Manau, kad dar turiu kokius 10–15 metų.
– Ar nepavargote?