„Šis referendumas negali įvykti, tai neteisėta“, – sakė jis per kasmet rengiamus parlamente debatus apie padėtį valstybėje.
„Tik visi Ispanijos žmonės turi galią nuspręsti, kas yra Ispanija. Niekas vienašališkai negali atimti iš Ispanijos žmonių teisės nuspręsti dėl savo ateities“, – pabrėžė premjeras.
Praėjusį mėnesį Katalonijos įstatymų leidėjai balsavo už tai, kad būtų pareikalauta surengti referendumą dėl šio regiono nepriklausomybės, susilaukdami atvirą nepritarimą Madride.
Katalonų politikų vadovo Arturo Maso valdančioji koalicija ir dauguma kitų šiaurės rytinio Ispanijos regiono partijų ragina 2014 metų lapkričio 9 dieną surengti referendumą, kuriame rinkėjai turėtų atsakyti į du klausimus:
„Ar jūs manote, kad Katalonija turėtų būti Valstybė, taip ar ne?“;
„Jeigu taip, ar norite, kad ši valstybė būtų nepriklausoma, taip ar ne?“.
Dauguma katalonų pavyzdžiu rodo Škotiją, kurios lyderiai rugsėjį skelbia referendumą dėl nepriklausomybės nuo Britanijos – šiam sprendimui pritarė ir britų vyriausybė.
Tačiau atrodo, kad šis projektas yra pasmerktas žlugti, atsižvelgiant į tai, kad dvi didžiosios Ispanijos partijos – valdančioji Liaudies partija ir opozicinė Socialistų partija – pasisako prieš Katalonijos nepriklausomybę.
Praėjusią savaitę Ispanijos parlamentas ryškia balsų persvara patvirtino sprendimą atmesti šį referendumą.
Pagal dabartinę Ispanijos konstituciją referendumus gali skelbti tik centrinė vyriausybė Madride, ne 17 Ispanijos autonominių bendrijų, iš kurių viena yra Katalonija.
„Aš visuomet buvau atviras dialogui, bet visuomet laikiausi konstitucijos ir įstatymų“, – pažymėjo M.Rajoy, o paskui dar pridūrė, kad „konstituciją galima keisti“.
„Kiekvienas norintis ją keisti, gali siūlyti, bet reikia nuosekliai atlikti procedūras, kaip nurodyta konstitucijoje“, – sakė jis.
„Ispanai nežino jokios kitos sąlygos – tik vienybę, ir mes nenorime jos laužyti ir nelaužysime“, – pabrėžė Ispanijos premjeras.
Šis regionas buvo susietas su Ispanijos valstybės gimimu, kai Kastilijos karalienė Izabelė ir Aragono karalius Ferdinandas, taip pat valdęs ir Kataloniją, susituokė 1469 metais.
1640 metais katalonai sukilo prieš absoliutinę Ispanijos valdžia ir po 12 metų kovų buvo paskelbta Katalonijos valstybė. Tačiau karai nesiliovė ir 1714 metais katalonų pajėgos galutinai pralaimėjo Ispanijos karaliaus Pilypo V pajėgoms. Barselonos gynėjų pralaimėjimas ispanams minimas rugsėjo 11-ąją, kuri tapo Katalonijos nacionaline diena.
Pernai rugsėjo 11-ąją katalonai suformavo didžiulę „gyvąją grandinę“, kuri palei Viduržemio jūrą nusidriekė šimtus kilometrų, ir reikalavo nepriklausomybės nuo Ispanijos.