Nepaisant to, politinis nestabilumas gali išlikti, mat konservatorių silpnai mažumos vyriausybei sunkiai sekasi pritraukti paramą, kad galėtų priimtų įstatymus priešiškai nusiteikusiame parlamente.
Po dviejų nepavykusių balsavimų ir mėnesius trukusių bevaisių bandymų suformuoti koaliciją opozicijos socialistai priėmė kontroversišką sprendimą susilaikyti nuo balsavimo parlamente šeštadienio vakarą. Toks jų veiksmas turėtų leisti patvirtinti M. Rajoy premjeru.
Tai būtų pergalė 61 metų politikui, pagarsėjusiam savo sugebėjimu išsilaikyti politinėje arenoje.
Laimėjęs 2011 m. rinkimus M. Rajoy buvo priverstas imtis griežtos taupymo politikos, Ispanija krito į gilią recesiją, nedarbas pakilo iki 27 proc., o šalies bankams gelbėti iš finansinės krizės prireikė 41 mlrd. eurų Europos paramos.
Kitaip nei pirmosios kadencijos metu, kai konservatoriai turėjo absoliučią daugumą ir galėjo ignoruoti opoziciją, dabar parlamente jie turi tik 137 vietas iš 350 ir turės kliautis kitų partijų pagalba.
Šią savaitę M. Rajoy kvietė oponentus nepaisyti ideologinių skirtumų, o suvienyti jėgas ir dirbti išvien dėl pensijų ir švietimų reformos. Tačiau oponentai skeptiškai vertina tokį kvietimą. Šeštadienį Madrido gatvėse tikimasi išvysti tūkstančius protestuotojų prieš M. Rajoy naująją vyriausybę.
Socialistai, antroji didžiausia partija Ispanijos parlamente, leido suprasti, kad jie neužkirs kelio M. Rajoy suformuoti vyriausybę ir taip Ispanijai išeiti iš politinės aklavietės. Nepaisant to, jie žada kovoti prieš jo politiką ir nepatvirtinti biudžeto. Tai gali reikšti, kad naujoji vyriausybė gyvuos trumpai.
Teigiama, kad ši mažumos vyriausybė turės silpniausią paramą parlamente nuo 1975 m., kai Ispanijoje buvo atkurta demokratija po generolo Francisco Franco mirties. Taip pat nesitikima, kad vyriausybė gyvuos visą ketverių metų kadenciją.