Apie tai praneša BBC.
Sekmadienio rinkimus laimėjusių separatistinių regionų vadų Aleksandro Zacharčenkos ir Igorio Plotnickio inauguracija įvyks antradienį.
Kalbėdamas tautai, P. Porošenka tikino, kad lapkričio 2-osios rinkimai Donecke ir Luhanske neturėjo nieko bendro su rinkėjų pareikšta valia. Jis akcentavo, kad Kijevas niekada nepripažins šio balsavimo.
„Mes negalime gerbti pasirinkimo, kurio nebuvo ir nėra – nei faktiškai, nei teisiškai. Šių vadinamųjų rinkimų niekada nepripažins nė viena pasaulio šalis, kuri gerbia save ir tarptautinę teisę“, – pabrėžė P. Porošenka.
Ukrainos prezidentas tvirtino, kad rinkimai buvo šiurkštus rugsėjo mėnesį priimtos Minsko paliaubų sutarties pažeidimas. Šalies vadovas pridūrė, kad antradienį bus surengtas Ukrainos Saugumo ir gynybos tarybos posėdis, kuriame bus siūloma panaikinti įstatymą, kuriuo numatytas specialus Donbaso krašto statusas.
Prezidentas teigė, kad Ukraina pasiruošusi priimti naują įstatymą dėl decentralizacijos Donbase, kad visos pusės grįžtų prie Minsko protokolo nuostatų laikymosi.
Ukraina ir Vakarai primygtinai reikalavo, kad sukilėlių teritorijos laikytųsi Minsko sutarties ir rengtų rinkimus pagal Ukrainos teisę gruodžio mėnesį.
P.Porošenka sakė, kad kartu su saugumo vadais antradienį „peržiūrės“ Kijevo įsipareigojimus pagal paliaubų sutartį. Prezidentas ketina „atšaukti" svarbų punktą, užtikrinusį separatistams autonomiją Ukrainos sudėtyje.
Sekmadienį vykę rinkimai turėjo suteikti legitimumo sukilėlių administracijoms, kurios perėmė kontrolę dviejuose Ukrainos rytiniuose išvystytos sunkiosios pramonės regionuose per balandį įsiplieskusį konfliktą.
Rusija, kuri neigia Vakarų šalių kaltinimus, jog jos kariai dalyvauja kautynėse Ukrainoje, rinkimus pripažino. Jungtinės Valstijos pasmerkė „netikrą balsavimą“ ir kartu su įtakingomis Europos šalimis kritikavo Maskvos palaikymą neteisėtiems rinkimams.
„Tie netikri rinkimai prieštaravo Ukrainos konstitucijai ... ir pagrindinėms rinkimų normoms“, - pareiškė Baltieji rūmai, o Valstybės departamentas perspėjo Maskvą, kad pripažinusi separatistų rinkimus ji bus tik „dar labiau izoliuota“.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pagrindinis atstovas sakė, kad Maskvos palaikymas tam balsavimui, per kurį Kremliaus remiami kandidatai neturėjo beveik jokių rimtų varžovų, yra „nesuvokiamas“, taip pat perspėjo, kad tokia pozicija „dar labiau pagilins šią krizę“.
Tuo tarpu NATO pajėgų vyriausiasis vadas JAV generolas Philipas Breedlove'as perspėjo dėl „revanšistinės Rusijos“, kuri pastaruoju metu rengia daugiau karinių lėktuvų skrydžių Europos oro erdvėje, didindama Vakarų šalių karinio aljanso susirūpinimą.
Rusija rizikuoja užsitraukti griežtesnes Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų ekonomines sankcijas, tačiau ignoravo Vakarų šalių raginimus nepripažinti sukilėlių organizuotų rinkimų, sakydama, kad „gerbia“ balsavimo rezultatus.
„Tie rinkimai suteikė mandatą spręsti praktinius klausimus, kad būtų atkurtas normalus gyvenimas regione“, - sakoma Maskvos URM pranešime.
Be to, Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas didino spaudimą Kijevui, reikalaudamas nutraukti visas karines operacijas Ukrainos rytuose ir pradėti lygiateisė dialogą su sukilėliais.
„Šis darbas gali duoti rezultatų tik su sąlyga, jeigu vyks lygiavertis dialogas, pagrįstas abipuse pagarba, o Kijevas atsisakys karinių operacijų ir liūdnai pagarsėjusios antiteroristinės operacijos“, – ministro pavaduotojas Grigorijus Karasinas sakė valstybinei naujienų agentūrai ITAR-TASS.
Rusija taip pat blokavo Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos pastangas sukritikuoti rinkimus rytų Ukrainoje.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as sakė, kad sankcijos Rusijai yra „būtinos ... tačiau neturėtų būti vienintelis atsakas".
„Uždavinys - įtikinti Maskvą ir separatistus atsisakyti eskalavimo ir grįžti prie dialogo“, - aiškino jis.
Ukrainoje baiminamasi, kad separatistų rinkimai galutinai sužlugdys trapias paliaubas pagal rugsėjį pasirašytą sutartį.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sukilėlių tvirtovėje Donecke pranešė apie intensyvų šaudymą tarp vyriausybės ir separatistų pajėgų aplink griuvėsiais virtusio tarptautinio oro uosto po vienos ramesnės paros.
Didindamas nuogąstavimus, kad sukilėliai galbūt ruošiasi naujam puolimui, Kijevas kartojo pareiškimus, kad pirmadienį stebėjo „intensyvų“ karių ir ginkluotės judėjimą per Ukrainos ir Rusijos sieną.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarptautiniai stebėtojai, kuriems buvo patikėta prižiūrėti, kaip laikomasi paliaubų, sakė, kad vienas jų misijos bepilotis orlaivis sekmadienį buvo apšaudytas iš sukilėlių teritorijos, tačiau kulkos į jį nepataikė.
Pagal rugsėjį sudarytą paliaubų susitarimą, kurį taip pat pasirašė Rusija, abi konflikto pusės turėjo nutraukti kovos veiksmus ir pradėti procesą, pagal kurį prorusiškoms teritorijoms būtų suteikta didesnė autonomija.
Padrąsinti įvykusių rinkimų, sukilėlių lyderiai kaltino Kijevą dėl besitęsiančio smurto.
„Ukraina nenori taikos, nors teigia priešingai. Akivaizdu, kad jis žaidžia dvigubą žaidimą“, - žurnalistams sakė naujai išrinktas separatistų paskelbtos Donecko „liaudies respublikos“ prezidentas Aleksandras Zacharčenka.
A.Zacharčenka, kuris jau anksčiau buvo neginčijamas separatistų vadas Donecke, surinko 75 proc. balsų, kurių iš viso buvo atiduota apie 1mln., rodo sukilėlių rinkimų pareigūnų paskelbti galutiniai rezultatai.
Šis 38 metų buvęs elektrikas antradienį turėtų būti oficialiai prisaikdintas sukilėlių respublikos lyderiu.
Kaimyninėje Luhansko srityje sukilėlių vyriausiasis vadas Igoris Plotnickis, buvęs Sovietų Sąjungos armijos karininkas, vietos prezidento rinkimus laimėjo surinkęs 63 proc. balsų, sakė separatistai.
