aA
Jungtinės Valstijos, regis, didina reikalavimus gynybos srityje sąjungininkėms Europoje, – ši aplinkybė gali apsunkinti prekybos derybas tarp Jungtinių valstijų ir Europos Sąjungos (ES).
Eurofighter Typhoon
© Reuters / Scanpix

Antradienį „Spiegel Online“ paskelbė, kad dvi Donaldo Trumpo administracijos pareigūnės parašė laišką ES vyriausiajai diplomatei Federicai Mogherini, kuriame išsakė savo nepasitenkinimą Europos pastangomis optimizuoti pirkimus, taip pat ES sukurtu fondu, skirtu naujai ginkluotei įsigyti.

Laiškas, kurį pasirašė Ellen Lord, Pentagono vyriausioji pirkimų pareigūnė, ir Andrea Thompson, Valstybės departamento atstovė, atsakinga už ginklų kontrolę ir tarptautinį saugumą, apibūdino tokią įvykių eigą kaip „dramatišką posūkį“ Europos gynybos sektoriaus integracijos su JAV procese ir kaip Europos šalių įsipareigojimų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai nevykdymą.

Tai jau ne pirmas kartas, kai JAV pareigūnai išsako susirūpinimą dėl bendradarbiavimo su Europa gynybos srityje už NATO ribų. Tačiau dabar nuogąstavimai atrodo įgyja konkretesnį svorį, be to, jie neatsiejami nuo atsakomųjų veiksmų grėsmės.

Ginčų objektu tampa du svarbiausi punktai. Praėjusių metų birželį ES narės-valstybės nusprendė, kad trečiųjų šalių dalyvavimui projektuose Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) kontekste turėtų būti taikoma išimtis ir tam turi pritarti visos Europos šalys, dalyvaujančios vykdant PESCO.

 Andrea Thompson
Andrea Thompson
© AFP / Scanpix

Be to, ES leis ne Europos valstybėms dalyvauti projektuose, finansuojamuose iš Europos gynybos fondo tik laikantis tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, suteikiant Europai teisę spręsti, kai eksportuojamos naujos ginkluotės sistemos. Jungtinės Valstijos, kaip rašoma „Spiegel“ pranešime, siekia turėti prieigą prie projektų ir teisę priimti sprendimus dėl eksporto vienašališkai, – ne kitaip.

E. Lord ir A. Thompson, kaip pranešama, parašė F. Mogherini, kad Jungtinės Valstijos labai nenorėtų imtis atsakomųjų veiksmų ir taikyti savo apribojimus, bet jos gali būti priverstos žengti šį žingsnį, jeigu Europa nepakeis savo pozicijos.

Visiškai suprantama, kad Jungtinės Valstijos nerimauja, jog gali prarasti karinės įrangos užsakymus iš Europos šalių. Iš pradžių buvo įvestos PESCO taisyklės, kuriomis aiškiai siekiama suteikti prioritetą Europos gynybos produkcijos tiekėjams. Vėliau, šiais metais, Vokietija atsisakė svarstyti galimybę pakeisti savo atgyvenusius „Tornado“ naikintuvus į naujausius „F-35“ modelius; ji pirmenybę teikia Europos konsorciumo gamybos „Eurofighter Typhoon“ naikintuvams.

Nicos Anastasiades, Emmanuelis Macronas, Angela Merkel, Markas Rutte
Nicos Anastasiades, Emmanuelis Macronas, Angela Merkel, Markas Rutte
© AFP / Scanpix

Nuo tada, kai 2016 metais Europa paskelbė strateginę autonomiją, kaip savo tikslą, bloko politikos kryptis buvo akivaizdi. Tačiau dabar darbotvarkėje atsiranda praktiškas klausimas, kaip modernizuoti bei racionalizuoti 172 ginkluotės sistemas, kai tuo tarpu, Jungtinėse Valstijose, palyginimui, naudojamos tik 30 tokio pobūdžio sistemų. Suvienodinimas sustiprintų konkurenciją, be to, ES, regis, linkusi, kiek įmanoma, neįsileisti „pašaliečių“, – ypač nuo tada, kai, Donaldui Trumpui laimėjus prezidento rinkimus, strateginė autonomija Europos lyderiams įgavo ypatingos svarbos.

D. Trumpas jau dabar nepatenkintas Europos NATO narių išlaidomis gynybai. Bet susirūpinimas dėl JAV bendrovių prieigos prie Europos rinkos yra dar viena JAV prezidento mėgstama tema. Dabar, prieš JAV-ES prekybos derybas, šie du opūs klausimai keliami vienu metu. Jeigu derybos sužlugtų, iškiltų grėsmė tokiam pat prekybos karui, kokį D. Trumpas kariauja su Kinija.

Vargu ar JAV turi ilgalaikių interesų trukdyti ES bendradarbiavimo gynybos sferoje planams arba mėginti brautis jėga. Europa nėra pasiruošusi atsisakyti Amerikos „saugumo skėčio“: visapusiška strateginė autonomija gali atsieiti brangiai.

Londone įsikūręs Tarptautinis strateginių tyrimų institutas (IISS) neseniai apskaičiavo, kad Europos NATO narėms tektų skirti nuo 288 mlrd. iki 357 mlrd. dolerių norint užpildyti karinių pajėgumų spragas, kurios susidarytų praradus Jungtines Valstijas kaip strateginę partnerę.

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
© AP / Scanpix

Leidus ES rasti būdų, kaip sutaupyti lėšų karinės įrangos pirkimams, – ir tuo pačiu išplėsti savo bendrus karinės pramonės pajėgumus, Jungtinėms Valstijoms nebebūtų būtina daryti tolesnį spaudimą Europai dėl didesnių išlaidų gynybai.

Mažesnėmis sąnaudomis būtų pasiekta daugiau pajėgesnių saugumo partnerių Europoje. Juk pagaliau JAV strateginis tikslas yra užtikrinti atgrasomąjį poveikį Europoje, o ne versti sąjungininkes rodyti lojalumą, tvirtinant didesnius biudžetus.

Tačiau D. Trumpui pastarasis tikslas, ko gero, yra svarbesnis. Atsižvelgus į jo „Pirmiausia Amerika“ strategiją, jam greičiausiai bus nelengva pritarti bet kokiam Europos pajėgumų didinimui, susijusiam su mažesnėmis pajamomis JAV gynybos pramonei.

Be žemės ūkio, kur JAV taip pat reikalauja didesnės prieigos prie Europos rinkos ir yra susidūrusios su stipriu pasipriešinimu, gynybos klausimas, panašu, dar kurį laiką neduos ramybės Europos derybininkams.

Bet šiuo klausimu galbūt pavyktų lengviau pasiekti kompromiso, atsižvelgus į tai, kad tikroji bei visapusiška strateginė autonomija Europoje išlieka veikiau idealu nei artimiausio laikotarpio tikslu.

Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(25 žmonės įvertino)
3.6800

Top naujienos

Nausėda renkasi komandą: kas sups būsimą šalies vadovą? (118)

Išrinktasis prezidentas Gitanas Nausėda formuoja savo komandą. Kertinis ratas žmonių, kuris...

Gabrielius Landsbergis: valstiečių pasirodymas rinkimuose buvo siurprizas visiems papildyta

Valstiečių-žaliųjų rezultatą Europos Parlamento rinkimuose būtų sunku vertinti kaip pozityvų,...

Po balsavimo Europoje skelbia apie istorinį momentą: keičiasi galios pusiausvyra papildyta (73)

Keturias dienas trukę Europos Parlamento (EP) rinkimai pasiekė finišo tiesiąją. Didžiausias...

Ramūnas Karbauskis nepasirodė konferencijoje rinkimų rezultatams aptarti

Valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neatvyko į spaudos konferenciją rinkimų rezultatams...

Šimonytė po pralaimėtų rinkimų: man gaila Ramūno Karbauskio (326)

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose Gitanui Nausėdai pralaimėjusi Ingrida Šimonytė...

Rinkimų nakties akimirkos – pro DELFI fotografų objektyvą (6)

Sekmadienį Lietuva šalies vadovu išrinko Gitaną Nausėdą, ir išrinko 11 Lietuvos atstovų į...

Goda Alijeva apie tikrąsias skyrybų priežastis: jis nebuvo labai geras krepšininkas, o išgarsėjo tik tapęs mano vyru (15)

Dainininkė Goda Alijeva pasiryžo itin atviram interviu apie skyrybas su krepšininku Rolandu...

„Misija Sibiras‘19” bandomasis žygis: nuo 100 kuprinių Katauskių rinkiminėje apylinkėje iki išsaugotos istorijos

50 nueitų kilometrų, sutvarkytos Ariogalos senųjų žydų kapinės, ekstremalus kėlimasis per...

Revanšo prieš Liuksemburgą Lietuvos rinktinė sieks be lyderio vartuose sudėtyje – naujokas ir sugrįžęs Laukžemis

Pirmadienį Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas Urbonas paskelbė...

Po reikalavimo dėl pagrobtų ukrainiečių jūreivių – Maskvos atkirtis (58)

Rusijos pozicija dėl ukrainiečių jūreivių, sulaikytų per incidentą Kerčės sąsiauryje, dėl...