Toks jėgos demonstravimas per Kinijos nacionalinę dieną netoli demokratiškai valdomos salos, į kurią Pekinas pretenduoja kaip į savo teritorijos dalį, įvyko tą pačią savaitę, kai jis apkaltino Jungtinę Karalystę pasiuntus karo laivą į Taivano sąsiaurį turint „piktų kėslų“.
Taivaniečių Gynybos ministerija pranešė penktadienį pakėlusi savo orlaivius, kad šie per radiją perspėtų Kinijos lėktuvus. Salos pietvakarinę oro gynybos identifikavimo zoną (ADIZ) pažeidė 22 naikintuvai, du branduolinį ginklą nešti pajėgūs bombonešiai ir vienas priešlaivinis lėktuvas.
Pekinas dažnai siunčia karinius orlaivius į Taivano oro gynybos zoną, kai nori parodyti savo nepasitenkinimą. Praėjusią savaitę Taivanui pasiprašius prisijungti prie svarbaus Ramiojo vandenyno regiono prekybos pakto, į tą zoną įskriejo 24 kinų lėktuvai.
Kinijos autoritariniai lyderiai žada kada nors užimti Taivaną, prireikus – jėga.
Jie vis labiau spaudžia Taibėjų nuo 2016 metų, kai buvo išrinkta prezidentė Tsai Ing-wen, laikanti salą „jau nepriklausoma“.
Pernai kinų kariniai lėktuvai Taivano gynybinę erdvę pažeidė rekordiškai daug kartų – 380, o per šių metų pirmuosius devynis mėnesius dar daugiau – 500 kartų.
Penktadienį įvykdytas pažeidimas buvo didžiausias nuo birželio 15 dienos, kai į Taivano ADIZ įskriejo 28 reaktyviniai lėktuvai.
Vėliausią žingsnį Kinija žengė pirmadienį, pirmąkart nuo 2008 metų, Taivano sąsiauriu praplaukus britų karo laivui. Tokiais veiksmais Londonas siekė duoti atkirtį Pekino pretenzijoms į šį svarbų vandens kelią. Be to, tai buvo retas atvejis, kai tokį manevrą atliko ne JAV karo laivas.
Kinijos liaudies išlaisvinimo armijos Rytų teatro vadavietė pasipiktino JK žingsniu ir apkaltino šalį turint „piktų kėslų sabotuoti taiką ir stabilumą Taivano sąsiauryje“.
Amerikiečių laivynas reguliariai rengia Pekiną pykdančias „laivybos laisvės“ pratybas Taivaną ir žemyninę Kiniją skiriančiame vandens kelyje.