Pirmuosius tris 2024 metų mėnesius Rusijos į Prancūziją tiekiamų suskystintų dujų kiekis augo sparčiausiai iš visų Europos šalių (lyginant su praeitais metais), rodo Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) duomenys.
Iš viso Paryžius Kremliui už dujas nuo šių metų pradžios sumokėjo daugiau nei 600 mln. eurų. Natūralu, kad, paskelbus tokius duomenis, pasigirdo raginimų Paryžiui mažinti tokį neatsakingą ir agresorių maitinantį vartojimą.
„Neįmanoma, kad Prancūzija, viena vertus, sako, kad su Rusija reikia elgtis ryžtingai, o kita vertus jau moka Kremliui dosnius pinigus“, – „Politico“ teigė neįvardytas diplomatas iš Europos Sąjungos valstybės narės.
Žinia, kad Prancūzija iš Rusijos brangiai perka suskystintas dujas, kaip reikiant nustebino. Karo Ukrainoje eigoje E. Macrono požiūris į karą ir derybas pasikeitė. Pirmoje 2022 m. pusėje Prancūzijos lyderis rėmė dialogą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir manė, kad derybos išeis į naudą. Bet pastaruoju metu E. Macronas dėl Ukrainos pasisako griežčiau, neseniai jis net pareiškė, kad nereikėtų atmesti Vakarų karių siuntimo į Ukrainą galimybės.
Prancūzija tikina, kad nepirkti dujų iš Rusijos negali – jos reikalingos aprūpinti namų ūkius Europoje, be to, šalis įkalinta ilgametės sutarties, iš kurios teisiškai ištrūkti labai sudėtinga, spąstuose. Vis tik kritikų tokie argumentai neįtikina: jų manymu, Paryžius turėtų labiau pasistengti mažinant bloko įsigijimus, be to, kaip pagrindinį kliuvinį įrodo pasipriešinimą iš Prancūzijos nacionalinio energijos giganto „TotalEnergies“.
Visais atvejais toks importas į dienos šviesą ištraukia stringančias Europos Sąjungos pastangas sumažinti Rusijos iš iškastinio kuro gaunamas pajamas (jos sudaro kone pusę viso Kremliaus biudžeto). Kremlius labai sumaniai apeina didžiąją dalį Europos Sąjungos taikomų ribojimų, rašo „Politico“.
„Tema tikrai ne iš lengvųjų ir ne iš maloniųjų. Jeigu ir toliau mokėsime už dujas, kurių neimportuojame, tai kokia prasmė“, – apie ilgalaikes sutartis, kurias „TotalEnergies“ yra pasirašiusi su Rusija suskystintų gamtinių dujų įsigijimui, sakė Prancūzijos energetikos ministerijos atstovas.
Per pirmuosius Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesius 2022 metais Europos Sąjunga pristatė planą, kaip iki 2027 metų mažins bloko priklausomybę nuo iškastinio Rusijos kuro.
Kol kas sekėsi visai neprastai. Nors Europos Sąjungoje vis dar yra tokių, kurie iš Rusijos perka branduolinį kurą ir naftos bei dujų, tačiau iš esmės blokas savo priklausomybę nuo Maskvos dujų klausimu sumažino maždaug dviem trečdaliais ir visiškai uždraudė anglių ir naftos importą jūra.
Tačiau panašios pastangos sumažinti suskystintų gamtinių dujų importą, panašu, nuėjo niekais. Nors praeitais metais šis kuras sudarė vos penkis procentus Europos Sąjungos suvartotų dujų, Europos Sąjungos valstybės narės Maskvai už jų eksportą sumokėjo daugiau nei 8 mln. eurų, ketvirtadienį rašė naujienų agentūra CREA.
Prancūzija toli gražu ne vienintelė kaltoji. Remiantis laivybos duomenimis, mažiausiai devynios Europos Sąjungos valstybės narės ir toliau perka rusiškas suskystintas dujas, tačiau būtent Paryžius pirmauja bloke pagal absoliutų 2024 metais įsivežtą kiekį – iš viso 1,5 mln. tonų – ir išaugusius pirkimus (lyginant su praeitais metais).
