Griežtėja Vakarų tonas dėl Rusijos veiksmų Kryme

Vėlų šeštadienio vakarą į skubų posėdį susirinko Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba.

Posėdis sušauktas dėl šeštadienį Rusijoje priimto sprendimo leisti įvesti kariuomenę į Krymo autonominę respubliką. 

Posėdį pradėjo Ukrainos ir Rusijos atstovų kritikos strėlės. Ukrainos ambasadorius prie JT Jurijus Sergejevas ragino Vakarų valstybes palaikyti Ukrainą ir neleisti Rusijos intervencijos. Pasak jo, Krymo teritorijoje šeštadienio vakarą jau dislokuota 15 tūkst. Rusijos karių. 

Antrasis kalbėjo Rusijos ambasadorius prie JT Vitalijus Čurkinas. Jo teigimu – Rusija jaučia pareigą sustabdyti politinį nestabilumą Ukrainoje. Ambasadorius kritikuoja naująją Krymo vyriausybę bei teigia, jog Viktoras Janukovyčius iš posto buvo pašalintas neteisėtais būdais. Pasak V. Čiurkino, Kijevą šiuo metu kontroliuoja radikalios jėgos, todėl Rusija nori apsaugoti Kryme esančius Rusijos piliečius nuo šių radikalių jėgų. 

„Turiu klausimą: kodėl demonstracijos Ukrainoje turi būti stimuliuojamos užsienio ir Europos Sąjungos žmonių? Kodėl jie padėjo iškilti opozicijos lyderiams? Kodėl šitaip šiurkščiai buvo kišamasi į Ukrainos suverenitetą?“, - klausė V. Čurkinas.

Ambasadorius pabrėžė, jog Rusija turi teisę įvesti Rusijos kariuomenę į Krymą ir, esant būtinybei, ja pasinaudos.

JAV: Rusijos intervencija yra neteisėta

Trečia kalbėjusi JAV atstovė Samantha Power pareiškė, jog Rusijos veiksmai Kryme grasina Ukrainos suverenitetui bei Nepriklausomybei. Tokie veiksmai yra neteisėti, todėl turi baigtis. Rusija raginama pripažinti naująją Ukrainos vyriausybę ir pradėti dialogą. JT Saugumo Tarybos tikslas – rasti kompromisą ir užtikrinti Ukrainos žmonėms galimybę patiems nuspręsti, kokios vyriausybės nori. 

JAV siūlymas – kuo greičiau siųsti tarptautinius stebėtojus į Krymo teritoriją.

„Prioritetas sprendžiant krizę Ukrainoje turėtų būti tarptautiniai stebėtojai, įskaitant JT ir ESBO“ - teigė S. Power. 

Didžioji Britanija: Rusija privalo sustoti

D. Britanija palaikė JAV poziciją. Šalies atstovas JT teigė, jog Rusija privalo sustabdyti spaudimą ir pradėti derybas su Kijevo vyriausybe. 

„Mes smerkiame visus agresijos veiksmus prieš Ukrainą“ - sakė L. Grunt. „Jungtinė Karalystė palaiko dabartinę Ukrainos vyriausybę“ – pareiškė JK atstovas.

Prancūzija: negalima versti Ukrainos rinktis tarp Rytų ir Vakarų

Prancūzijos ambasadorius prie JT teigė, jog versti rinktis Ukrainą tarp Rytų ir Vakarų - būtų pražūtinga.

„Šiandien mes negalime versti Ukrainos rinktis tarp Rytų ir Vakarų – anksčiau tai privedė prie dviejų karų Europos žemyne“ – kalbėjo Prancūzijos atstovas.

B. Obama paskambino V. Putinui

JAV prezidentas Barackas Obama išreiškė susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Kryme. Apie tai jis pasakė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pokalbio telefonu metu. Tai pirmasis lyderių pokalbis nuo praėjusios savaitės. 

B. Obama paragino Rusiją de-eskaluoti įtampą Krymo teritorijoje ir neprovokuoti karinio konflikto. Pranešama, jog pokalbis truko net 90 min.

„Prezidentas B. Obama šeštadienio popietę 90 minučių kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. B. Obama išreiškė gilų susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Kryme, kurie pažeidžia Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, o tai yra tarptautinės teisės pažeidimas, taip pat tai pažeidžia Jungtinių Tautų (JT) Chartijos nuostatas, yra nesuderinamas su Budapešto memorandumo bei 1997 – ųjų Rusijos ir Ukrainos susitarimo įsipareigojimais. JAV smerkia Rusijos karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją“ – teigiama Baltųjų Rūmų pranešime. 

Baltieji rūmai nurodė, kad B.Obama ragino V.Putiną atitraukti Rusijos pajėgas į jų bazes Kryme ir perspėjo, jog jeigu Maskva toliau pažeidinės tarptautinės teisės normas, tai lems tolesnę Rusijos „politinę ir ekonominę izoliaciją“.

V. Putinas: Rusija turi teisę ginti rusakalbių interesus

Tuo tarpu V. Putinas per tą pokalbį pareiškė, kad Rusija „turi teisę ginti savo ir rusakalbių gyventojų interesus“ Ukrainoje.

„Atsakydamas į B. Obamos išreikštą susirūpinimą dėl planų potencialiai panaudoti Rusijos ginkluotąsias pajėgas Ukrainos teritorijoje, V. Putinas atkreipė dėmesį į provokuojančius ir nusikalstamus ultranacionalistinių elementų veiksmus, iš esmės skatinamus dabartinės valdžios Kijeve“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo Rusijos prezidentūros pranešimą spaudai.

„Rusijos prezidentas pabrėžė, jog kyla reali grėsmė Rusijos piliečių, taip pat daugybės tėvynainių, esančių Ukrainos teritorijoje, gyvybei ir sveikatai. V.Putinas pabrėžė, jog jeigu smurtas toliau plėsis į rytinius Ukrainos regionus ir Krymą, Rusija pasilieka teisę ginti savo ir ten gyvenančių rusakalbių interesus“, – pažymėjo Kremliaus spaudos tarnyba.

NATO sekmadienį surengs pasitarimą dėl Ukrainos krizės

NATO sekmadienį surengs pasitarimą dėl besivystančios Ukrainos krizės, šeštadienį paskelbė Aljanso vadovas.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtoje žinutėje nurodė, kad sušauks 28 Aljanso šalių ambasadorius į nepaprastąjį pasitarimą Briuselyje dėl „itin sunkios padėties Ukrainoje“.

„NATO sąjungininkai glaudžiai koordinuoja veiksmus dėl itin sunkios padėties Ukrainoje. Šiaurės Atlanto Taryba susitiks ryto, po to vyks NATO ir Ukrainos komisijos“ posėdis, rašė jis.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis  savo „Twitter“ žinutėje nurodė, kad paprašė ateinančią savaitę surengti ministrų lygio NATO susitikimą dėl Ukrainos.

Tuo tarpu Lenkijos prezidentas Bronislawas Komorowskis  anksčiau pareiškė, kad jo šalis „gali jausti grėsmę dėl potencialios Rusijos karinės intervencijos“ kaimyninėje Ukrainoje.

NATO susitikimas sekmadienį vyks likus parai iki nepaprastųjų derybų Briuselyje tarp Europos Sąjungos (ES) šalių užsienio reikalų ministrų ministrų.

ES.išorės politikos vadovė Catherine Ashton paragino Rusiją susilaikyti nuo savo pajėgų dislokavimo Ukrainoje ir pabrėžė, kad Maskva turi laikytis tarptautinės teisės.

Bet koks pajėgų judėjimas arba dislokavimas turėtų atitikti tarptautinės teisės normas ir įsipareigojimus, „ypač pagal JT  Chartiją ir ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) galutinį aktą, 1994-ųjų Budapešto memorandumą, taip pat dvišales sutartis, tokias kaip reguliuojanti (Rusijos) Juodosios jūros laivyno dislokavimą“, sakoma C. Ashton pranešime.

Karinė parengtis, pajudėję laivai ir Ukrainos lyderių pareiškimai

Šeštadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kreipėsi leidimo įvesti karius į Ukrainos teritoriją. Kaip ir buvo galima tikėtis, šį leidimą Rusijos Federacijos Taryba davė vienbalsiai. Pastebėtina, kad leista karius siųsti ne tik į Krymą – formuluotė „Ukrainos teritorija“ gerokai praplečia V. Putino manevro galimybes.

Rusijos pajėgose paskelbta kovinė parengtis, analogiškas atsakas atkeliavo iš Ukrainos, kur kariuomenei taip pat įsakyta pereiti į maksimalaus parengtumo lygį. Pranešta, kad pagrindiniai Ukrainos karo laivai, įskaitant flagmaną, pajudėjo iš bazės Sevastopolyje. Kol kas informacija apsiriboja tuo, jog laivai gali būti perdislokuojami į Odesą, apie kovinius veiksmus nepranešama.

Ukrainos lyderiai aštriai reaguoja į V. Putino demaršą. Partijos „Udar“ lyderis Vitalijos Kličko apeliuoja paskelbti visuotinę mobilizaciją, laikinasis premjeras Arsenijus Jaceniukas pareiškė apie šalies pasiruošimą gintis nuo Rusijos agresijos.

Politikos ekspertai pastebi, kad dabartinė situacija nė iš tolo neprimena 2008 m. Rusijos agresijos prieš Gruziją. Tada viskas prasidėjo nuo ginkluoto konflikto, kuriame dalyvavo Gruzijos kariuomenės pajėgos, o dabar Rusija ginklais žvangina be jokio motyvo. Kritikos sulaukė Vakarų diplomatija, o ypač Europos Sąjunga, kuri „skubų“ savo užsienio reikalų ministrų pasitarimą nutarė surengti pirmadienį – praėjus bemaž dviem paroms nuo tada, kai V. Putinas gavo leidimą karinei intervencijai.

Lietuva kategoriškai smerkia Rusijos veiksmus. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius atvirai naudoja terminą „okupacija“, o Seimo vicepirmininkas Petras Auštrevičius ragina konsultacijoms atšaukti Lietuvos ambasadorių Maskvoje.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pakartotinai ragina gerbti Ukrainos suverenumą. „Esu labai susirūpinusi dėl įvykių eigos Kryme: teritorinis integralumas yra tarptautinio saugumo pagrindas“, - socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Grybauskaitė.