aA
Trys pragaištingi taifūnai, Jungtinių Valstijų remiamos sankcijos ir pasaulinė pandemija didina susirūpinimą, kad 26 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų gali ištikti maisto badas, kurį šalis patyrė dešimtajame dešimtmetyje, valdant Kim Jong Uno tėvui.
Kim Jong Unas
Kim Jong Unas
© Reuters / Scanpix

Kim Jong Unas pareiškė, kad šalis „intensyviai kovoja“, kad atsigautų nuo potvynių ir taifūnų, skelbia oficiali Korėjos centrinė naujienų agentūra. Šalies žiniasklaida nuolat rodo, kaip Kim Jong Unas ragina pareigūnus daryti viską, kad būtų minimizuota žala derliui, o pats derlius didinamas.

„Kiek žmonių kovojo ir kentė sudėtingas šių metų sąlygas? – jausmingai dėstė Kimas savo kalboje per spalio 10 dieną vykusį didžiulį karinį paradą. – Apie mūsų Liaudies armijos karių patriotinį atsidavimą karantino fronte ir atsigavimo nuo stichinių nelaimių fronte negalima kalbėti be dėkingumo ašarų.“

Trys galingos audros smogė šaliai vos per dvi savaites rugpjūtį bei rugsėjį, prieš pat pagrindinį metinį derliaus nuėmimą, nuniokodamos maisto atsargas šalyje, kur, Jungtinių Tautų (JT) pasaulio maisto programos vertinimu, apie 40 proc. gyventojų jau dabar maitinasi nepakankamai.

Katastrofišką padėtį pakurstė prastas praėjusių metų derlius ir dėl koronaviruso pandemijos sutrikęs maisto importas iš Kinijos ir kitų šalių.

„Kaip pranešama, žmonės parduoda savo turimą turtą, baldus, ima paskolas ir traukia į kalnus rinkti gydomųjų žolelių, bet kokio maisto, kad galėtų pramisti, taip pat imasi kultivuoti nedidelius žemės plotelius, tiesiog tam, kad išgyventų“, – šią savaitę preliminarioje Generalinei Asamblėjai skirtos ataskaitos kopijoje buvo cituojamas JT specialusis pranešėjas Šiaurės Korėjos žmogaus teisių klausimais.

Sienų uždarymas dėl COVID-19 nusmukdė žemės ūkio produkcijos, tokios kaip kuras ir trąšos, importą per šių metų sėją ir dėl to šiųmetis derlius gali būti mažiausias nuo 1994 metų, teigiama ataskaitoje.

Nors ekstremalios oro sąlygos sutrikdė ūkininkavimo sektorių visame pasaulyje, Šiaurės Korėja yra ypač pažeidžiama. Anot JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO), šioje kalnuotoje šalyje tik 22 proc. žemės tinka pasėliams.

Be to, šalies izoliacija nuo pasaulinės prekybos daro ją amžinai priklausoma nuo maisto paramos, daugiausia iš Kinijos. Dėl potvynių ir sausrų dešimtajame dešimtmetyje kilo badas, kuris nusinešė apie 10 proc. gyventojų gyvybių.

„Šiaurės Korėjos priklausomybė nuo lietaus priklausančio ūkininkavimo, riboti geros kokybės ariamosios žemės plotai, žemas žemės ūkio sektoriaus mechanizacijos lygis ir sunkumai, susiję su žemės ūkyje naudojamų produktų, tokių kaip trąšos, importu, daro šalį itin pažeidžiamą klimatiniams sukrėtimams“, – interviu sakė Kun Li, JT Pasaulio maisto programos atstovė spaudai Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono klausimais.

Nors per pastaruosius kelis dešimtmečius Šiaurės Korėja pagerino žemės ūkio produkcijos apimtis, šalis vis dar velkasi „Pasaulinis bado indekso“ (PBI) apačioje ir yra „Rizikos valdymo indekso“ viršuje, turint galvoje stichinių nelaimių rizikas.

Potvyniai ir sausros reguliariai smogia Šiaurės Korėjai, ir dėl to šalyje nuolat fiksuojamas metinis maždaug vieno milijono tonų maisto deficitas, rodo FAO paskaičiavimai.

2018 metų vasarą oro temperatūra pakilo 11 laipsnių pagal Celsijų virš vidurkio, be to, rugpjūtį šalyje siautėjo taifūnas ir potvyniai, sunaikinę per 17 000 hektarų pasėlių, teigiama Jungtinių Tautų Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro (OCHA) ataskaitoje.

Tais pačiais metais šalies ekonomika susitraukė daugiausia nuo 1997 metų. „Fitch Solutions“ prognozuoja tokį pat susitraukimą ir šiais metais, nes dėl koronaviruso pandemijos sienos uždarytos, o potvyniai sunaikino ištisus pasėlių plotus.


Anot valstybinės žiniasklaidos organizacijos KCNA, vidutinis vasaros kritulių lygis šiais metais buvo antras didžiausias per pastaruosius dvidešimt penkerius metus.

Vasario ir balandžio ataskaitose primenama apie „anomalius reiškinius“ dėl pasaulinio atšilimo. Pietų Korėjos meteorologijos tarnybos prognozėmis, vidutinė temperatūra šiaurinėje kaimynėje per artimiausius dvidešimt metų bus didesnė 15 proc., lyginant su trimis dešimtmečiais iki 2010 metų.

Klimato rizikos veiksnius Šiaurės Korėjoje sustiprino dešimtmečius trunkantis miškų kirtimas.

Nuo aštuntojo dešimtmečio žmonės kirto medžius, kad paruoštų kalvas tinkamas ūkininkavimui, sakė Myeong Soojeong, vyriausioji Korėjos aplinkos instituto mokslinė bendradarbė. Anot FAO, per pastaruosius tris dešimtmečius buvo prarasta beveik 900 000 hektarų miško.

Visa tai daro šalį dar labiau pažeidžiamą, tiek dėl aukštesnės oro temperatūros, tiek dėl potvynių, nes mažėjant medžių sunkiau sugeriamas perteklinis lietaus vanduo, sakė Kong Woo-seok‘as, geografijos profesorius iš Seule įsikūrusio Kyung Hee universiteto.

„Tai uždaras ratas, – sakė profesorius. – Pasaulinis atšilimas spartina ekstremalių oro sąlygų dažnumą ir intensyvumą, o tokiems reiškiniams Šiaurės Korėja yra ypač pažeidžiama dėl savo izoliuotos ekonomikos ir socialinės infrastruktūros trūkumo.“

Bloomberg
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(93 žmonės įvertino)
4.0645

Top naujienos

Naujas rekordas: per parą patvirtinti 2848 nauji koronaviruso atvejai ir 21 mirtis papildyta (195)

Praėjusią parą, penktadienį, Lietuvoje nustatyti 2848 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, ištirti...

Nausėdos ir Šimonytės derybos dėl ministrų kabineto: ar viskas taip ir turi būti

Prezidento Gitano Nausėdos sprendimas atmesti susisiekimo ir žemės ūkio ministrų kandidatūras...

Ši žiema Lietuvoje nuo rekordiškai šilčiausios pernykščios skirsis vienu esminiu dalyku: jau aišku, kaip bus su sniegu (63)

Prasidėjusi kalendorinė žiema užklojo Lietuvą negausiu sniegu ir įkvėpė žmonėms tikėjimo,...

Kinų vakcina? Farmacinė chimera, kurios vieni ieško, kiti bijo (155)

Ji yra. Bet jos niekas iki šiol nematė. Cirkuliuoja šen bei ten Europoje vieniems keldama...

Ekspertai apie tai, kas naudingiau: eiti į prastovas, gauti ligos išmokas ar net stoti į bedarbių gretas (95)

Įmonėms skelbiant prastovas, gyventojai teiraujasi ir skaičiuoja, kas jiems naudingiau – eiti į...

Jasikevičius – apie žalias kojines, skambutį Schilleriui ir širdies skausmą dėl Blaževičiaus (57)

Kaip ir buvo galima tikėtis, po keturių beatodairiškos kovos tarp Kauno „Žalgirio“ (5/7) ir...

Užkalnis: pasiilgtas begėdiškos prabangos kvapas (28)

Šie kvepalai nėra revoliuciniai, jie nebuvo perkamiausi nė vienais metais (ir tikrai nebus) ir...

10 gardžiausių kiaušinienių savaitgalio pusryčiams (2)

Kiaušinienė – populiarus pusryčių maistas visame pasaulyje. Dažniausiai gaminamas...

Transliacija / Alfas live. Mokslininkas entomologas atskleidžia: svirpliai gali būti puikus ketogeninės mitybos produktas (2)

Tikriausiai esate girdėję, kad kitose šalyse tampa populiaru ragauti ar valgyti neįprastus mūsų...

Iš Vilniaus greitoji iškviesta į Ukmergę: atvykusi medikė nesulaikė ašarų – 35 metų pacientė nesulaukusi pagalbos mirė (955)

„Karščiuojanti pacientė saugiai perduota į rūpestingas infekcinės ligoninės slaugytojų...