Pagal naująjį penkerių metų gynybos planą numatoma, kad šalies kariuomenė pertvarkys šiuo metu turimus du sraigtasparnių nešėjus, kad jie įgytų galimybę leisti naikintuvus. Šis sprendimas yra naujausias žingsnis įgyvendinant premjero Shinzo Abe užmojus sustiprinti Japonijos karinius pajėgumus.
Sh. Abe vyriausybė argumentuoja, kad šios pastangos yra būtinos, didėjant gynybos iššūkiams regione, įskaitant tebetvyrančią įtampą su Šiaurės Korėja.
Japonija sako, kad paslapčiomis vykdoma Kinijos kariuomenės plėtra kelia „didelį susirūpinimą“ regione.
Vis dėlto šis Tokijo žingsnis vertinamas prieštaringai: anot kritikų, Japonija tolsta nuo savo pasižadėjimo apsiriboti griežtai gynybiniais pajėgumais, kaip numato po Antrojo pasaulinio karo priimta pacifistinė šalies konstitucija.
„Užtikrinsime būtinų gynybos pajėgumų kiekybę ir kokybę“, – antradienį per įprastą spaudos konferenciją sakė ministrų kabineto vyriausiasis sekretorius Yoshihide Suga.
„Esame įsitikinę, kad tai... yra leidžiama konstitucijos“, – pridūrė jis.
Antradienį patvirtintame penkerių metų plane numatoma, kad iki 2024 metų kovo gynybai bus skirtas rekordinis kiekis lėšų – 27,47 trln. jenų (213,9 mlrd. eurų).
Planuojama, kad Gynybos ministerija modernizuos du „Izumo“ klasės sraigtasparnių nešėjus, kad jie galėtų leisti vertikaliai gebančius pakilti naikintuvus, pavyzdžiui, JAV gaminamus F35B.
Japonijos vyriausybė antradienį taip pat paskelbė, jog per ateinantį dešimtmetį įsigis 42 tokius naikintuvus, ir labiausiai tikėtina, kad bus pasirinkti F35B.
Be to, ketinama įsigyti 105 naikintuvus F35A, neturinčius galimybės vertikaliai kilti ir leistis, todėl jie pertvarkytuose laivuose negalės būti naudojami.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad šie pirkimai gali kainuoti iš viso daugiau kaip trilijoną jenų (7,79 mlrd. eurų).
Japonija anksčiau pasižadėjo pirkti daugiau JAV gamybos karinės technikos, spaudžiama prezidento Donaldo Trumpo, ne kartą reiškusio nusiskundimus dėl didelio Vašingtono ir Tokijo prekybos disbalanso.
Sh. Abe pastaruoju metu ryžtingai plėtė Japonijos aljansą su Jungtinėmis Valstijomis.
Jis jau ne vienerius metus siekia, kad Japonijos pacifistinė konstitucija būtų pakeista, ir sako, kad pagrindinis įstatymas neleidžia šalies Savigynos pajėgoms (SDF) netgi ginti šalies nuo puolimo.
Vyriausybė taip pat pritarė 10 metų gynybos politikos gairėms, naujai pabrėžiančioms kibernetinį saugumą ir kosminę gynybą.
Pertvarkyti laivai ir naujieji lėktuvai „padidins operatyvinį lankstumą“, Kinijai didinant savo karinių jūrų pajėgų vaidmenį vandenyse, kur yra kelios Japonijos administruojamos salos, sakė vienas gynybos pareigūnas.
Teritorijoje nuo Okinavos iki Taivano „mūsų SDF pėdsakas labai, labai mažas“, pridūrė jis.
Tačiau pareigūnas sakė, kad būtų „nesusipratimas“ manyti, jog planuojamais atnaujinimais bus sukurti „visaverčiai lėktuvnešiai“, pajėgūs rengti puolamąsias operacijas tolimuose regionuose.
Be to, naujų naikintuvų pagrindinės bazės bus dabartiniai sausumos aerodromai, o ne laivai, aiškino šaltinis.
„Nekuriame lėktuvnešių aviacijos sparnų arba lėktuvnešių aviacijos eskadrilių, – pabrėžė jis. – Šito nebus.“
Kinija sparčiai ginkluojasi
Kinijos vyriausybė dar lapkritį atskleidė šalies viduje statanti naują lėktuvnešį – iš viso jau trečiąjį Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos kariniame jūrų laivyne.
Straipsnyje, pažyminčiame šeštąsias pirmojo Kinijos lėktuvnešio „Liaoning“ metines, valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ žadino smalsumą dėl šalies laivyno ateities.
„Prabėgo šešeri metai – dabar mūsų pastatytas lėktuvnešis buvo išbandytas, jo eksploatacijos pradžia – jau netrukus. Naujasis lėktuvnešis taip pat jau rengiamas eksploatavimui“, – skelbiama straipsnyje.
Antrasis Kinijos lėktuvnešis, pavadinimo neturintis „Type 001A“, buvo pirmasis šalies savarankiškai pastatytas tokio tipo laivas. 2018 metais vyko šio laivo jūrų bandymai.
Tačiau praėjusiais metais ėmė sklisti gandai, kad Kinijoje jau imtas statyti dar vienas, gerokai pažangesnis, lėktuvnešis.
Birželį viena pagrindinių Kinijos laivų statybos įmonių, Nr. 701 Kinijos Laivų statybos pramonės korporacijos tyrimų institutas, paskatino spėliones, paskelbusi neįvardinto lėktuvnešio maketo nuotrauką.
Kariuomenės ekspertai Kinijos valstybiniam bulvariniam leidiniui „The Global Times“ teigė, kad naujajam lėktuvnešiui pabaigti, ko gero, prireiks daugiau nei dvejų metų.
2018-aisiais Kinijos karinis biudžetas išaugo aštuoniais procentais, lyginant su praėjusiais metais – iš viso daugiau nei 154 milijardais eurų. Nuo 2010-ųjų iki 2017-ųjų Kinijos karinis jūrų laivynas pasipildė 110 laivų – nuo 210 iki 320, gegužę CNN teigė Bostono koledžo politikos mokslų profesorius Robertas Rossas.
„Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas ir jo pajėgumas dešimties metų laikotarpiu vis dar lenks Kinijos laivyną, tačiau Kinijos laivynas taps didesnis ir jiems pavyks įveikti technologijų ir apmokymų spragą“ – tuomet aiškino R. Rossas.