Kūrybiškų, tačiau teisiniu požiūriu pagrįstų sprendimų paieškos buvo dviejų dienų G7 susitikimo, surengto Strezoje (Šiaurės Italija), darbotvarkės viršuje. Susitikimas įvyko Ukrainai toliau prašant, kad Vakarų sąjungininkai suteiktų daugiau lėšų.
„Darome pažangą diskutuodami apie galimus būdus pasitelkti nepaprastąjį pelną iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto Ukrainos naudai“, – tvirtinama ministrų pareiškimo projekte.
Jie tikisi pateikti galimus variantus G7 lyderiams prieš birželio 13-15 dienomis Apulijoje Italijos pietuose įvyksiantį viršūnių susitikimą.
Jie pakartojo, kad G7 šalių įšaldytas Rusijos turtas „liks imobilizuotas tol, kol Rusija atlygins Ukrainai padarytą žalą“. Jie projekte pridūrė, kad yra „įsipareigoję toliau taikyti finansines ir ekonomines sankcijas“.
„(G7 yra) pasirengęs įvesti sankcijas asmenims ir subjektams, padedantiems Rusijai įgyti pažangias medžiagas, technologijas ir įrangą jos karinei pramoninei bazei“, – priduriama pareiškime.
Susitikimas, kuriame šeštadienį dalyvavo Ukrainos finansų ministras Sergijus Marčenka, baigėsi praėjus dienai po to, kai JAV paskelbė apie naują 275 mln. dolerių pagalbos paketą Kyjivui.
Pradėdama finansų ministrų susitikimą, JAV iždo sekretorė Janet Yellen paragino savo kolegas paremti „ambicingas galimybes“ svarstant apie tai, kaip panaudoti įšaldytą Rusijos turtą.
Susirūpinimas dėl Kinijos prekybos
G7 ministrai pareiškimo projekte taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Kinijos prekybos politikos ir perteklinių pramonės pajėgumų, perspėdami, kad blokas gali imtis priemonių jiems atremti.
„Dar kartą patvirtindami savo suinteresuotumą subalansuotu ir abipusiu bendradarbiavimu, išreiškiame susirūpinimą, kad Kinija pasitelkia ne rinkos politiką ir praktiką, kuri kenkia mūsų darbuotojams, pramonės šakoms ir ekonominiam atsparumui“, – pažymima pareiškimo projekte.
Sakydami, kad G7 „toliau stebės galimą neigiamą perteklinių pajėgumų poveikį“, ministrai pažymėjo, kad „apsvarstys galimybę imtis veiksmų užtikrinti vienodas veiklos sąlygas“.
Vasarį JAV argumentavo, kad G7 šalys turėtų iš karto konfiskuoti įšaldytą turtą, tačiau vėliau atsitraukė nuo šio siūlymo, nes sąjungininkai išreiškė susirūpinimą, kad tai gali tapti pavojingu teisiniu precedentu, o Rusija gali imtis atsakomųjų veiksmų.