Briuselyje tęsis Europos Vadovų Tarybos susitikimas. Tarp penktadienio klausimų – ir energetinė sąjunga: Europos Sąjungos lyderiai turėtų pripažinti, kad planas tiesti „Šiaurės srauto“ antrą dujotiekį prieštarauja bendrijos siekiui mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir didinti energetinį saugumą.
Į Europos Vadovų tarybą, nešinas pasiūlymais, kaip reformuoti Europos Sąjungą, kad britai per referendumą nuspręstų likti bendrijoje, Davidas Cameronas ketvirtadienį atvyko ryžtingai nusiteikęs.
„Noriu matyti progresą visose mano išvardytoje srityse. Mes nespaudžiame susitarti šįvakar, bet siekiame impulso, kad tai būtų padaryta. Todėl sunkiai kovosiu, pernakt, ir tikiu, kad pasieksime gerą sandėrį“, – kalbėjo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas.
Savo siūlymus Didžiosios Britanijos premjeras Lietuvos prezidentei dėstė ir dvišaliame susitikime. Dalia Grybauskaitė Davidui Cameronui išsakė, kas Lietuvai, kaip ir daugeliui Europos lyderių, bei jos institucijų vadovams kliūva labiausiai. Tai siūlymas, kad imigrantai socialines garantijas Didžiojoje Britanijoje gautų tik pragyvenę šalyje ketverius metus.
Kai visi kone vienbalsiai sakė, kad pateiktas siūlymas diskriminuotų imigrantus ir suvaržytų vieną pamatinių Europos vertybių – judėjimo laisvę, D. Cameronas sakė sutiksiąs ir su alternatyvomis.
„Jis pakartojo esąs atviras alternatyviems pasiūlymams tik jei jie padėtų pasiekti tą patį tikslą. Lyderiai išsakė savo susirūpinimą, bet taip pat demonstravo norą ieškoti kompromisų“, – teigia Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.
Kol kas Davidui Cameronui turėtų pakakti, kad Europos Vadovai įsipareigojo ieškoti visiems priimtinų sprendimų susitikime vasarį. Tiesa, atrodo, dėmesio savo siūlymams britų premjeras tikėjosi daugiau. Planuota, kad susitikimo vakarienės meniu bus tik jo siūlomos Europos Sąjungos reformos, bet pirmiau į stalą buvo patiektas per popietę nebaigtas aptarti migrantų krizės klausimas.
Europos vadovai dar sykį paragino greičiau įgyvendinti tai, dėl ko buvo sutarta anksčiau ir sutarė, kad dėl Europos komisijos siūlymo steigti sienų apsaugos tarnybos turės apsispręsti ministrai – tai padaryti turės iki liepos. Kai kurioms šalims, tarp jų ir Lietuvai, nepatinka mintis, kad šios tarnybos pareigūnai, krizės atveju, ir be šalies narės prašymo galėtų atvykti saugoti Europos Sąjungos išorinės sienos.