aA
Kai birželio mėnesį ant viduramžiško Prahos Karolio tilto į „Covid-19“ „atsisveikinimo vakarėlį“ susirinko daugiau kaip 2000 žmonių, jie tikėjo švenčiantys vieną iš efektyviausių Europoje viruso sustabdymo strategijų.
Europos „koronaviruso žvaigžde“ tapusi šalis dabar klimpsta vis giliau: deja, klydome
© Reuters / Scanpix

Čekijos vyriausybė, veikusi greičiau ir griežčiau nei beveik bet kurios kitos Europos Sąjungos šalies, tąsyk atšaukė socialinio atsiribojimo ir kaukių dėvėjimo taisykles. Dabar, praėjus dviem mėnesiams, čia bandoma suvaldyti naujų atvejų sprogimą, kuris gerokai viršija skaičių, registruotą šių metų pradžioje, kai virusas siautėjo visoje Europoje.

Deja, bet ta pati tendencija stebima ir kitose ES valstybėse, kurios veikė ryžtingiau nei tokios šalys kaip Prancūzija ir Ispanija, tačiau dabar, sušvelnėjus apribojimams, kovoja su viruso atgimimu.

Vyriausybės nesiryžta uždaryti mokyklų ir įmonių po to, kai karantinas pakenkė jų ekonomikoms, nors kaimynai tuo metu įveda naujus kelionių apribojimus.

„Birželį visi jautėme, kad viruso nebeliko, – sekmadienį sakė Čekijos ministras pirmininkas Andrejus Babišas. – Deja, klydome.“

Visame pasaulyje vėl daugėjant koronaviruso atvejų, rytinėje ES dalyje valdžios institucijos nuo Slovėnijos ir Kroatijos iki Rumunijos laikosi atsainaus požiūrio į baudų skyrimą už kaukių dėvėjimo pažeidimus.

Rumunijoje, kur trečiadienį buvo pranešta apie 1713 naujų koronaviruso atvejų ir 49 naujas mirtis, studentai protestavo prieš mokyklų atsidarymą ir ragino švietimo ministrą atsistatydinti, tuo tarpu Zagrebe šio mėnesio pradžioje keli tūkstančiai žmonių protestavo prieš veido kaukes.

Vengrijoje rugsėjo mėnesį naujos infekcijos dvigubėja kiekvieną savaitę – pandemijos pradžioje registruoti skaičiai palyginti nublanksta.

Trečiadienį mirė aštuoni žmonės, ir tai yra didžiausias vienos dienos mirčių skaičius nuo gegužės 29 d.

„Palyginus su likusia Europa, pandemija Vengrijoje sudaro populiacijos proporciją, – antradienį internetinėje konferencijoje kalbėjo Pėčo universiteto virusologijos tyrimų grupės vadovas Ferencas Jakabas. – Tokia yra niūri tiesa.“

Vis dėlto ministras pirmininkas Viktoras Orbanas priešinasi priemonėms, kurios sustabdytų kai kurias ekonomikos dalis, nes šalis jau patyrė vieną didžiausių nuosmukių regione. Jo kolega Rumunijoje Ludovicas Orbanas (ne giminė) taip pat paskelbė, kad piliečių saugumas – jų pačių reikalas.

„Nemanau, kad reikėtų įvesti naujus apribojimus, – sakė Rumunijos lyderis. – Priešingai, mums reikia nuolatinio dialogo ir padėti žmonėms suprasti, kad jie patys privalo rūpintis savo saugumu.“

A. Babišas taip pat atmeta pakartotinio ekonomikos uždarymo galimybę, nors buvę čekų federacijos partneriai slovakai dėl keliautojų priėmimo įtraukė Čekiją į savo raudonąjį sąrašą.

Praėjusį mėnesį Čekijos premjeras nepaisė vyriausybės epidemiologų rekomendacijų dėl privalomo kaukių dėvėjimo viešumoje. Jis taip pat užsipuolė Pasaulio sveikatos organizaciją po to, kai ši išreiškė susirūpinimą dėl blogėjančios padėties ir sukritikavo jo vyriausybę už ketinimus sumažinti kontaktų sekimą.

Kaip ir kiti lyderiai, kurie vos prieš kelias savaites skelbė virusą įveiktu, dabar jis liepia žmonėms dėvėti kaukes ir būti budresniems.

„Noriu paprašyti jūsų visų įtikinti tuos, kurie jų nedėvi, pradėti jas dėvėti, – sekmadienį sakė jis. – Mes visi sėdime toje pačioje valtyje. Turime bendromis jėgomis išsikapstyti.“

„Bloomberg“ apžvalgininkas Lionel Laurent: kai kurios šalys koronaviruso testo neišlaiko

Jei Europa ir turi strategiją, kaip sustabdyti „Covid-19“ plitimą, ji laiko ją gerai paslėpusi. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo nebesugrįžti į tamsius nacionalinio karantino laikus, verčiau pasiryždamas „gyventi“ su koronaviruso liga, tačiau jo vyriausybei nepavyksta sukontroliuoti naujų atvejų šuolio.

Prancūzija praėjusį savaitgalį vos per 24 valandas pranešė apie daugiau kaip 10 000 naujų atvejų: toks tat niūrus postskriptumas šalies sprendimui būtinąjį saviizoliacijos laiką – dvi savaites – sutrumpinti perpus.

Panašiai reikalai klostosi ir Ispanijoje, šalyje, kurioje užregistruota daugiausiai atvejų Europoje ir kuri pirmoji peržengė daugiau nei pusės milijono atvejų barjerą. Ministras pirmininkas Pedro Sanchezas taip pat atmetė nacionalinio karantino galimybę, tačiau visuomenės sveikatos institucijų nesusikalbėjimai tarp Madrido ir tokių regionų kaip Katalonija – bei pirminis atsainus požiūris į naktinį gyvenimą – dar labiau pablogino pokarantininių atvejų sklaidą. Atsižvelgiant į populiacijos dydį, septynių dienų vidutinis naujų atvejų skaičius Prancūzijoje ir Ispanijoje viršija Jungtinių Valstijų.

Didžiosios Britanijos atvejai irgi neatsilieka ir jau siekia aukščiausią lygį nuo gegužės mėnesio.

Austrija įspėja, kad tai yra „antrosios bangos“ pradžia. Kol kas dar nepanašu, jei atsižvelgsime į mirštamumo ir hospitalizacijos rodiklius, kurie išlieka gerokai žemiau viruso piko balandžio mėnesį. Šiuo metu didžioji naujų atvejų dalis – jokių simptomų nejaučiantys arba jaučiantys tik švelnius simptomus jauni suaugusieji.

Vis dėlto jaunimas negyvena vakuume, taigi infekcijos persiduoda tiems, kurie yra vyresni ir labiau pažeidžiami. Kad ir kaip pagirtina grąžinti suaugusiuosius į biurus, o vaikus – į klases, visa tai paspartina viruso plitimą. „Bank of America“ apskaičiuotas perdavimo lygis yra daugiau nei 1 visose didžiosiose Europos šalyse, išskyrus Vokietiją, o tai reiškia, kad vienas užsikrėtęs asmuo vidutiniškai užkrės daugiau nei vieną kitą asmenį. Gydytojai perspėja, kad mūsų laukia sunki žiema be vakcinos.

Štai kodėl siekiant nutraukti viruso perdavimo grandines per artimiausius kelis mėnesius bus labai svarbu kuo daugiau testuoti, atsekti ir izoliuoti infekuotus atvejus.

Europa šiuo metu testuoja kur kas daugiau nei pandemijos pradžioje, be to, 10 proc. ar net mažiau testų grąžina teigiamą atsakymą, tačiau išteklių paskirstymas tebėra palyginti apgailėtinas.

Kadangi testavimas skiriamas beveik kiekvienam koronavirusu įtariamam atvejui, laboratorijos nebespėja suktis. Pasakojama, kad Prancūzijoje testo atsakymo tenka laukti net aštuonias dienas, o Jungtinėje Karalystėje, kaip pranešama, susikaupė beveik 200 000 nepatikrintų testų – visa tai skamba kaip pašaipi atsvara ryžtingiems šalies politiniams tikslams patikrinti bent milijoną žmonių per savaitę.

Tai taip pat smukdo visuomenės pasitikėjimą ir ekonomiką, turint omenyje, kad laukiant testo rezultatų tenka laikytis izoliacijos. Nenuostabu, kad žmonės į izoliacijos taisykles neretai tiesiog numoja ranka.

Atvejų sekimas taip pat vyksta ne taip sklandžiai, kaip norėtųsi. Skaitmeninės sekimo programos, skirtos lengvai atsekti potencialią infekcijos perdavimo grandinę, kai kuriose šalyse nesugebėjo pritraukti kritinės vartotojų masės.

Jungtinė Karalystė dar nė nepaleido savo atnaujintos versijos. Žmonės, dirbantys kontaktų sekėjais, vargsta sumažėjus kontaktų, siejamų su kiekvienu teigiamu atveju, skaičiui: Prancūzijoje šis skaičius šiuo metu yra apytiksliai 2, Ispanijoje – apie 3. Tai tolygu adatos paieškai šieno kupetoje.

Būtų galima dar labiau sustiprinti testavimo pajėgumus ar bent jau efektyviau panaudoti turimus išteklius. Praverstų daugiau mobiliųjų laboratorijų ir testavimo punktų. Testavimo komandos turėtų būti nukreipiamos į tas populiacijas, kurioms jų reikia labiausiai, pvz., simptominius atvejus ar slaugos darbuotojus, laikantis „bazukos“ požiūrio klasterių zonose ar didelio gyventojų tankio vietovėse.

Aiškios ir paprastos taisyklės, kada testavimas yra būtinas, galėtų užkirsti kelią pernelyg skubotam testavimui mokyklose ar biuruose.

Taip pat galėtų būti daugiau eksperimentuojama, pvz., „sutelkiant“ didesnį kiekį mėginių, imamų tuo pat metu, šitaip sutaupant išteklių, arba išbandant alternatyvius testavimo metodus, pvz., panaudojant seilių mėginius, nors tokiu atveju kiltų didesnis klaidingai neigiamų atsakymų pavojus.

Kontaktų sekimo fronte reikia geresnio organizavimo, daugiau mokymų ir platesnės aprėpties. Samdyti daugiau žmonių yra vienas dalykas – Prancūzija jau įdarbino 2000 papildomų kontaktų sekėjų, – tačiau jiems reikia išsamaus apmokymo, nes tokiam darbui būtinas glaudus bendradarbiavimas su vietos bendruomenėmis ir jautrios informacijos, kuria žmonės galbūt nelinkę dalintis, rinkimas.

Jei skaitmeninės programos nepasiteisina, galima išbandyti kitas technikas, pvz., „atgalinį“ kontaktų sekimą, kai nauji atvejai ir jų kontaktai yra susiejami su įvykiais ar vietomis, kuriose galėjo atsirasti ir daugiau potencialių atvejų (ir klasterių).

Žinoma, tai tik viena platesnio koronaviruso dėlionės detalė. Veido kaukės ir socialinis atsiribojimas tebėra būtinos apsisaugojimo priemonės.

Tačiau svarbu nepraleisti pro akis to, ką gali padaryti veiksminga testavimo politika. Prancūzijos šiaurės vakarų Majeno regione, kur praėjusį mėnesį sėkmingai buvo suvaldytas atvejų išplitimas, masinis testavimas buvo pradėtas su tikslu gauti rezultatus per 24–48 valandas nuo mėginio paėmimo. Kodėl nepaskelbus to paties tikslo ir nacionaliniu mastu? Galbūt tai padėtų įgyvendinti pažadus, jog „karantino daugiau nebus“.

Bloomberg
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(89 žmonės įvertino)
2.7079

Top naujienos

Slapti kariniai pajėgumai Baltijos šalių pasienyje: šiame žaidime Lietuva turi savų siurprizų (198)

Tiesioginės karinės grėsmės iš Baltarusijos ir Rusijos Lietuvai šiuo metu nėra – sąlygos kol...

Lukašenkos turtų labirinte – ir jo marčios pavardė: moteris „labai meniškai uždirba pinigus“ (74)

Nepripažintą Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką šeimos ryšiai saisto su...

Lietuva renka naują Seimą: iš viso balsavo jau trečdalis rinkėjų, policija gavo 22 pranešimus apie pažeidimus balsuojama vangiau nei pirmo turo metu, iki 16 val. balsavo 21,42 proc. (1554)

Sekmadienio rytą prasidėjo antrasis Seimo rinkimų turas. Savo balsą rinkėjai gali atiduoti nuo 7...

Paskutinioji „liaudies ultimatumo“ diena: į Lukašenkos rezidenciją pasiųsta 10 šarvuočių uždarytos metro stotys, stringa mobiliojo interneto ryšys (206)

Sekmadienį, kai sukanka Baltarusijos opozicinės Koordinacinės tarybos paskelbto „liaudies...

ECB ieško būdų, kaip atgaivinti infliaciją

Europos centrinio banko spartesnės infliacijos siekis įgauna aiškesnius kontūrus žengiant į...

Vyriausybė riboja barų darbo laiką, o Katkus siūlo idėją: vienam žmogui – ne daugiau kaip trys bokalai (159)

Vyriausybei nutarus barų ir kitų pasilinksminimo vietų darbo laiką riboti iki 24 valandos, barai...

Tyrimas parodė, kaip ilgai ant telefono ekrano ir kitų paviršių išlieka koronavirusas: metas dezinfekcijai

Koronavirusas ant mobiliojo telefono ekrano ir banknotų gali išgyventi vieną mėnesį. Taip pat...

Lietuvoje – 415 naujų koronaviruso atvejų ir 5 mirtys plečiasi židiniai (713)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje...

Mykolas Katkus | D+ nariams

Ar Donaldas Trumpas dar gali laimėti Prezidento rinkimus?

Nepaisant prastesnių prieš ketverius metus reitingų, siaučiančios koronaviruso pandemijos,...

|Maža didelių žinių kaina