Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio tyliai ir itin dažnai slapta vykdomame kare Balkanuose – Bulgarijoje, Makedonijoje, Graikijoje – akivaizdus susipriešinimas tarp Rusijos iš vienos pusės ir amerikiečių bei europiečių iš kitos. Šio žaidimo prizas – didelės apimties dujų tiekimo sutartys, politinis dominavimas strategiškai reikšmingame regione, atliekančiame Europą su Rytais jungiančio koridoriaus vaidmenį, kassavaitiniame leidinyje „Le Nouvel Observateur“ rašo Jeanas Baptiste’as Naudet.
Maskva naudojasi istoriniais ryšiais su šiuo regionu, stačiatikių tautų „brolybe“, turimais didžiuliais gamtiniais resursais ir savo slaptosiomis tarnybomis. Europiečiai ir amerikiečiai savo ruožtu gali pasigirti didžiule finansine smogiamąja jėga, kibernetinėmis galimybėmis ir NATO galia.
Bulgarija
Bulgarijos stojimo į Europos Sąjungą (ES) išvakarėse 2007 m. Rusijos ambasadorius Briuselyje atvirai pareiškė, kad Bulgarija taps Rusijos Trojos arkliu ES. Vertėtų pastebėti, kad Maskva nelabai tesistengia nuslėpti savo vykdomą žaidimą Bulgarijoje. Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui Bulgarijos integracija į Europą virto nepakenčiamu istoriniu pažeminimu, juk Rusijos ir Bulgarijos santykiai gilūs ir ilgalaikiai. 1878 m. Rusijos įvykdytas šios šalies išvadavimas iš Osmanų imperijos priespaudos Bulgarijoje yra tapęs nacionaline švente. Vis dėlto atgavę nepriklausomybę bulgarai ne kartą mėgino ištrūkti iš išvaduotojų gniaužtų. Šiandieną Kremlius siekia tęsti itin glaudžius santykius su TSRS buvusia ištikimiausia savo sąjungininke. Ši sovietinė ištikimybė buvo paremta glaudžiais ryšiais su bulgarų komunistais, kurie tapo socialistais. Kartais „buvusiems“ komunistams netgi pavyksta savo atstovų turėti šios šalies aukščiausioje valdžioje. Jiems pavyksta išsaugoti valdžią tiek ekonomikos, tiek ir žiniasklaidos srityse. Šiuo metu jie yra pavirtę į „raudonuosius oligarchus“, glaudžiai susijusius su rusų verslu.
Bulgarija beveik visiškai priklausoma nuo Rusijos energetikos sektoriaus žaliavų tiekimo srityje. Be to, Rusijos alsavimas jaučiamas ir kituose Bulgarijos ekonomikos, pavyzdžiui, turizmo ir nekilnojamojo turto sektoriuose. Anot buvusio KGB pulkininko Olego Gordijevskio, Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojų Bulgarijoje skaičius siekia mažiausiai 120 karininkų, o tai liudija apie Kremliaus šioje šalyje turimus interesus. Gerai informuoto šaltinio pateikiamais duomenimis, Maskva kasmet propagandai Bulgarijoje išleidžia per 10 mln. eurų.
2014 m. pabaigoje Maskvai suduotas rimtas smūgis. Remdamasi Europos Komisijos (EK) įspėjimu dėl to, kad Rusijos gamtinių dujų milžinė „Gazprom“ pažeidžia konkurencijos taisykles, naujoji proeuropietiška ir proamerikietiška Boiko Borisovo vadovaujama Bulgarijos vyriausybė sustabdė rusų dujotiekio „South Stream“ tiesimą. Šiuo dujotiekiu tiekimas apeinant Ukrainą turėjo būti vykdomas į Pietų Europos valstybes. Naujoji vyriausybė, kurią remia „senieji“ komunistai, mėgino reanimuoti susitarimus, tačiau ji buvo priversta atsisakyti savo planų po 406 dienas trukusių protestų.
Vis dėlto Rusijos energetinė imperija ėmėsi kontratakos. Ši šalis nė nemėgina slėpti savo ketinimų nubausti bulgarus, todėl 2015 m. Rusija, pasinaudodama tuo, kad greitai besivystanti Turkijos ekonomika jaučia energetikos išteklių poreikį, „South Stream“ projektą pavertė „Turkish Stream“ projektu. Jungtinės Valstijos pasipriešino šiam projektui ir pasisakė už dujotiekio tiesimą Adrijos jūros dugnu, kuriuo į Europą turėtų būti tiekiamos dujos iš Azerbaidžano. Azerbaidžanas – politinė, karinė ir ekonominė su NATO bendradarbiaujanti JAV sąjungininkė. JAV būtų įgijusios didelės įtakos Europos dujų paskirstymo sektoriuje, tačiau planus sugriovė Graikiją ištikusi krizė.
Graikija
Dėl naujų griežtų taupymo priemonių įvedimo reikalaujančių ES kreditorių daromo spaudimo Graikijos ministras pirmininkas Alexis Tsipras pasisuko į Maskvos pusę. Per pastarųjų trijų mėnesių laikotarpį Maskvoje jis lankėsi jau du kartus. Jis buvo susitikęs su V. Putinu, prieš kurį ES šalys narės ėmėsi sankcijų dėl Rusijos paramos separatistams Rytų Ukrainoje. Galbūt A. Tsipras tikisi iš Maskvos gauti finansinę paramą? Bet kuriuo atveju, Rusija pateikė Graikijai siūlymą užimti Bulgarijos vietą „Turkish Stream“ projekte ir tapti Europai skirtų dujų paskirstymo centru. 50 proc. jungtinės bendrovės „Južnojevropejskij gazoprovod“ finansavimo skirs Rusija, kitus 50 proc. – iš rusų VTB banko paskolą gausianti Graikija. Maža to, Maskva pažadėjo Atėnams kasmet už dujų tranzito teises sumokėti šimtus milijonų eurų.
„Šis projektas – tai antausis Vakarų valstybėms. Po pirmojo A. Tsipro ir V. Putino susitikimo Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas pareikalavo A. Tsipro neliūdinti partnerių Europoje. Jis pareiškė, kad ES turi vienbalsiai laikytis nuoseklios pozicijos dėl Rusijos. Ukrainos krizės kontekste Rusijai taip pat besipriešinantis Vašingtonas neigiamai vertina Maskvos vykdomą dujų tiekimo Europos rinkoms pajėgumų didinimą.
Buvęs amerikiečių kontržvalgybos darbuotojas Johnas P. Schindleris viename iš savo straipsnių rašo, kad Graikijoje nuo Šaltojo karo laikų nebaudžiamai veikia KGB agentai, o sovietiniams šnipams pavyko įsilieti į Graikijos visuomeninį ir politinį gyvenimą. „Putino valdymo laikotarpiu šie nelegalūs ryšiai buvo atkurti, o slapta rusų veikla Graikijoje viršijusi sovietinių laikų lygmenį. Nuo to laiko, kai į valdžią atėjo „Syriza“, reikšmingas Rusijos slaptųjų tarnybų karininkų kontingentas dar labiau išaugo“, - pasakojo buvęs žvalgybininkas.
Nors Kremlių ir džiugina ES apėmusi krizė, jis mano, kad kol kas Atėnams derėtų patiems spręsti savo problemas su ES kreditoriais. Be jokių abejonių, Maskva svajoja panaudoti Atėnus kaip Trojos arklį prieš ES tam, kad blokuotų ES sankcijas. Vis dėlto tuo metu, kai A. Tsipras buvo susitikęs su V. Putinu Sankt Peterburge ir pasakojo, kaip neigiamai jis vertina sankcijas, Graikijos atstovas Briuselyje sutiko sankcijas Rusijai pratęsti. Taigi V. Putinas neturėtų dėti pernelyg daug vilčių į A. Tsiprą.
„Maskvai draugiškus jausmus puoselėjanti Graikija gali paralyžiuoti NATO galimybes reaguoti į Rusijos agresiją“, - įspėja buvęs JAV Baltųjų rūmų patarėjas Zbigniewas Brzezinskis. NATO žvelgia į Graikiją su įtarimu. Norėdami išvengti šio scenarijus, o taip pat ir siekdami išsaugoti Graikiją ES ir NATO sudėtyje, Baltieji rūmai ragina europiečius suteikti Atėnams nuolaidų dėl jų įsiskolinimų.
Pasipriešinimas tarp Maskvos ir Vakarų tebesitęsia taip pat ir kaimyninėje Makedonijoje.
2 mln. gyventojų turinčioje valstybėje reguliariai kyla konfliktų tarp slaviškos daugumos ir musulmoniškos mažumos. Gegužės mėnesio pradžioje susidūrimai tarp Makedonijos policijos pajėgų ir albanų kilmės „teroristų“ Kumanove baigėsi 22 asmenų mirtimi, 37 žmonės buvo sužeisti. Kaip dažniausiai ir būna Balkanuose, iš karto po to prabilo „sąmokslo teorijos“ šalininkai, kaltindami Vakarų šalis tikslingu susirėmimų provokavimu, siekiant paaštrinti įtampą tarp etninių grupių, o taip pat žeriami kaltinimai siekiant nuversti valdžią. Koks viso to tikslas? Vėl gi iškyla naujojo dujotiekio tiesimo klausimas.
Nacionalistinė Makedonijos ministro pirmininko Nikolos Grujevskio vadovaujama vyriausybė remia Maskvos planus tiesti šioje šalyje dujotiekio „Turkish Stream“ atkarpą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvirai kaltina Vakarus dėl ketinimų nuversti N. Grujevskio vyriausybę. Vakarų specialiosios tarnybos neabejotinai prisidėjo prie to, kad iš karto po įvykių Kumanove sektų protesto akcijos Skopjė. Vienas iš manifestantų reikalavimų – opozicijos atstovų ir valdžios elito šnipinėjimu kaltinamo N. Grujevskio vadovaujamo ministrų kabineto atsistatydinimas. Į vieno iš opozicijos lyderių Zorano Zajevo rankas pateko perimtų telefoninių pokalbių įrašai. Neaišku, kokiu būdu jis šiuos įrašus gavo. Labiausiai tikėtina, kad šiuos duomenis Z. Zajevui perdavė Vakarų specialiosios tarnybos, siekdamos susilpninti N. Grujevskio pozicijas. Taigi akivaizdu, kad didysis žaidimas Balkanuose tikrai tęsiasi.
