„Eurojustui patikėta analizuoti, rinkti, taip pat saugoti įrodymus apie Rusijos karo nusikaltimus. Šiandien žinome apie daugiau nei 2 tūkst. paliudijimų, parodymų, kurie daugiausia buvo surinkti Ukrainos kaimyninėse šalyse“, – antradienį LRT televizijai sakė L. Hamranas.
„Mūsų laukia didžiulis darbas, kad užtikrintume, jog sunkiausi tarptautiniai nusikaltimai neliktų nenubausti“, – teigė jis.
Eurojusto viceprezidentė Margarita Šniutytė-Daugėlienė pažymėjo, kad be jungtinės karo nusikaltimų tyrimų grupės, kurią sudaro Baltijos šalys, Slovakija, Rumunija, Lenkija bei Ukraina, prie tyrimų prisideda dar bent 20 šalių.
„Ikiteisminiai tyrimai dar atliekami daugiau nei 20-yje valstybių, kurios nėra prisijungusios prie jungtinės tyrimų grupės. Tose šalyse teisėsaugos institucijos renka liudijimus, apklausinėja nukentėjusiuosius, taip pat renka elektroninius įrodymus“, – kalbėjo M. Šiuntytė-Daugėlienė.
Eurojusto vadovas pažymėjo, kad šiuo metu dėl Rusijos karo nusikaltimų vykdomas 21 nacionalinis tyrimas, vieną tyrimą pradėjo Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje.
„Dedame pastangas, kad visi atskiri tyrimai būtų koordinuojami. Taigi, duodame grįžtamąjį ryšį nacionaliniams tyrėjams“, – sakė L. Hamranas.
Pasak jo, Eurojustas renka ne tik nukentėjusiųjų parodymus, bet ir nuotraukas, kitus skaitmeninius įrodymus.
L. Hamranas antradienį viešėjo Lietuvoje, susitiko su Teisingumo ministre Ewelina Dobrowolska.
Generalinės prokuratūros duomenimis, Ukrainoje įvykdytus ir vis dar kasdien vykdomus karo nusikaltimus Lietuvoje jau paliudijo daugiau nei trys šimtai į šalį atvykusių ukrainiečių.
