Tai pirmasis rinkimų išbandymas ministrui pirmininkui 44 metų Abiy Ahmedui, kuris 2018 metais atėjo į valdžią siekdamas demokratinio atgimimo antroje pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybėje ir atitrūkimo nuo jos autoritarinės praeities.
Nobelio taikos premijos laureatas, išlaisvinęs politinius kalinius ir sutikęs grįžusius tremtinius, pažadėjo, kad šie Etiopijos rinkimai bus konkurencingiausi istorijoje, be represijų, kurios temdydavo ankstesnius balsavimus.
Rinkimuose bus renkami nacionaliniai ir regioniniai parlamentarai. Nacionaliniai parlamentarai renka ministrą pirmininką, kuris yra vyriausybės vadovas, taip pat prezidentą – labiau formalų vadovą.
Rinkimai du kartus buvo atidėti – vieną kartą dėl koronaviruso pandemijos, o kitą – norint gauti daugiau laiko organizuoti balsavimą didžiulėje valstybėje.
Rinkėjų sąrašuose – apie 38 mln. etiopų, tačiau dauguma jų nebalsuos birželio 21 dieną, o patys rinkimai nevyks beveik penktadalyje iš 547 šalies rinkimų apygardų.
Kai kurios vietovės laikomos pernelyg nesaugiomis, jose vyksta ginkluoti sukilimai ir etninis smurtas, o kitose dėl logistinių nesėkmių buvo neįmanoma laiku surengti balsavimo.
Antrasis rinkimų etapas planuojamas rugsėjo 6 dieną, siekiant apimti daugelį rajonų, negalinčių dalyvauti pirmadienį.
Tačiau Tigrėjaus regione nėra nustatytos rinkimų datos. Pasak Jungtinių Tautų agentūrų, ten 350 tūkst. žmonių gresia badas, buvo užfiksuota žiaurumų.
Šiam šiauriniam regionui priklauso 38 vietos nacionaliniame parlamente. Tačiau nuo lapkričio jį valdo laikina administracija, kai Abiy pasiuntė karius į Tigrėjų, žadėdamas greitą kampaniją išstumti regiono valdančiąją partiją.
Bet ir po septynių mėnesių konfliktas tebesitęsia, kenkdamas Abiy kaip taikdario reputacijai ir nustelbdamas balsavimą, kurio tikslas buvo išreikšti šalies demokratinius ketinimus.
