Šalies sveikatos apsaugos institucijos tikisi, kad visos pirmenybinės grupės – sveikatos apsaugos darbuotojai ir vyresnio amžiaus žmonės – bus paskiepyti iki balandžio, o likusi populiacijos dalis – šiek tiek vėliau.
„Mes jau pasiekėme, kad vakcinacija vyktų labai sparčiai ir efektyviai, - savo pareiškime teigė Danijos sveikatos priežiūros tarnybos vadovas Sorenas Brostromas. Jis atkreipė dėmesį, kad vakcinacija buvo atlikta visų senyvo amžiaus žmonių slaugos centruose vos per porą savaičių nuo vakcinacijos pradžios.
Nors didžiausia vakcinacijos kampanija per visą istoriją tik prasideda, yra keturios priežastys, kodėl Danijos pastangos yra tokios sėkmingos.
Pasitikėjimas institucijomis
Vietos politikai, aiškindami, kodėl danai sutinka mokėti vieną didžiausių pajamų mokesčių pasaulyje, mėgsta pabrėžti, kad Danijos visuomenė paremta pasitikėjimu. Tas pats taikytina ir mokslui. Kaip parodė neseniai „Carlsberg Foundation“ atlikta apklausa, 79 proc. danų nori skiepytis nuo koronaviruso. Palyginimui, analogiški rodikliai Italijoje ir Švedijoje siekia atitinkamai 54 ir 50 procentų.
„Danijos gyventojai labai remia vakcinacijos pastangas, ir jų pasitikėjimas sveikatos apsaugos institucijomis bei noras skiepytis yra iš tikrųjų vieni iš didžiausių Europoje, - sakė S. Brostromas. – Ir tai mums suteikė gerą atskaitos tašką aktyvizuoti procesą“.
Skaitmeninis išprusimas
Šiaurės Europos regionas yra vienas iš labiausiai pasaulyje pažengusių skaitmeninių technologijų srityje. Danai labai mažai naudojasi grynaisiais pinigais ir yra įpratę su institucijomis bendrauti internetu ar per mobiliųjų telefonų programėles. Asmens identifikacinis numeris, žinomas kaip CPR, jungia kiekvieną gyventoją su centralizuotu nacionaliniu registru, o elektroninio pašto programėlė palengvina bendravimą tarp institucijų ir piliečių. Centralizuota duomenų bazė padeda sveikatos pareigūnams paskirstyti vakcinavimo prioritetus.
„Mūsų informacija apie gyventojus, paremta CPR numerio sistema, yra itin aukšto lygio, todėl nesudėtinga nustatyti, kas kuriai kategorijai priklauso, - naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Allanas Randrupas Thomsenas, Kopenhagos universiteto virusologijos profesorius.
Aiški komunikacija
Veiksminga skaitmeninė infrastruktūra padeda nuolat informuoti gyventojus, bet aiškus komunikavimas vis tiek labai svarbus. Šalies premjerė Mette Frederiksen ir jos vadovaujama vyriausybė greit užvėrė ekonomiką pirminiais pandemijos etapais ir nuo tada nuosekliai informuoja visuomenę apie viruso pavojus. Priešingai nei kitose valstybėse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, Danijos vyriausybė retai kaltinama dėl atsilikimo nuo normos.
Pasak A. R. Thomseno, valdžia labai aiškiai komunikuoja“. O „kai yra gerai apmąstytas planas, žmonės labiau linkę pasitikėti sistema“, sakė jis.
Efektyvi biurokratija
Kaip ir kitų Šiaurės Europos šalių, Danijos gerovės valstybė yra laikoma viena iš geriausių pasaulyje, sveikatos priežiūra ir švietimas, taip pat ir universitetinis, yra visiems nemokamas. Bet priešingai nei Švedijoje ar Suomijoje, kur vakcinacijos programa remiasi vietos sveikatos institucijomis, Danija procesą centralizavo. Tai reiškia, kad vakcinos dozės veiksmingiau skirstomos, o vakcinacijų statistika skelbiama greičiau nei kitose regiono šalyse.
„Mūsų bendradarbiavimas su regionais, municipalitetais ir bendrosios praktikos gydytojais, kiek tai susiję su praktiniu vakcinacijų planavimu, yra iš tiesų tinkamo lygio ir gerai funkcionuoja“, - sakė S. Brostromas. Glaudžiai įtrauktos ir visos institucijos, įskaitant policiją ir ginkluotąsias pajėgas, „todėl kiekvienas žino, kokie yra planai ir kaip juos įgyvendinti“, pridūrė jis.
