AFP duomenimis, nuo puolimo pradžios ketvirtadienį į ES atvyko apie 400 tūkst. ukrainiečių. Pusė jų atvyko į Lenkiją, pranešė jos vyriausybė.
Per ES vidaus reikalų ministrų susitikimą buvo svarstoma galimybė suteikti ukrainiečiams statusą pagal dar nė karto nepanaudotą 2001 m. Laikinosios apsaugos direktyvą, kuri leistų jiems iki trejų metų gyventi ir dirbti Europos Sąjungoje. „Labai didelė dauguma“ ministrų pasisakė už greitą šios galimybės suaktyvinimą, sakė Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas, kurio šalis rotacijos tvarka šiuo metu pirmininkauja ES.
Pagal bendradarbiavimo sutartis ukrainiečiams, turintiems pasus su biometriniais duomenimis, leidžiama atvykti į ES be vizos ir būti iki trijų mėnesių. Tačiau ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pareiškė, kad blokas turi būti pasirengęs priimti juos ilgiau nei šiam laikotarpiui ir kad jis turi pasirengti galimai „milijonams“ atvykstančių iš Ukrainos. „Būtų tinkamas laikas pasinaudoti Laikinosios apsaugos direktyva“, – sakė ji.
Iš pradžių ši direktyva buvo parengta pabėgėliams nuo konfliktų buvusioje Jugoslavijoje, numatant nuostatas, kaip valdyti didžiulį žmonių antplūdį ir priemones, skirtas juos paskirstyti 27-ose ES šalyse. Tačiau tam, kad ši priemonė būtų panaudota, jai turi pritarti kvalifikuota dauguma ES valstybių – 15 iš 27 šalių, kuriose gyvena bent 65 proc. bloko gyventojų.
