Europos Komisija šiuo metu rengia konkrečius pasiūlymus, kuriuose numatoma galimybė pratęsti derybas dėl ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimo.
Šį projektą, planuotą vizų liberalizaciją ir derybas dėl stojimo į ES pirmiau teko atidėti dėl kliūčių Turkijoje įgyvendinant teisinės valstybės principus.
Be to, Europos Komisija pastaruoju metu pabrėžė, kad palyginus nekritiška Turkijos nuostata dėl Palestinos islamistų grupuotės „Hamas“ kertasi su ta pozicija, kurios laikosi ES.
Pastaroji „Hamas“, kuri spalio 7 d. įvykdė kruviniausią išpuolį Izraelio istorijoje, po kurio Gazoje kilo karas, laiko teroristine organizacija.
Derybų metu Kiprui pavyko pasiekti, kad būtų svarstomas ir jo konflikto su Turkija klausimas. Po graikų radikalų perversmo ir Turkijos karinės intervencijos 1974 m. sala buvo padalinta į pietinę graikų Kipro ir mažesnę šiaurinę turkų Kipro dalį.
Šiaurės Kipro valstybę pripažįsta tik Turkija, joje turinti savo kariuomenės kontingentą. Tuo tarpu pietinę salos dalį kontroliuoja ES salos respublikos vyriausybė Nikosijoje.
Nors visas Kipras į Europos Sąjungą įstojo 2004 m., kol sala nebus unifikuota, ES įstatymai galioja tik pietinėje jos dalyje.
Bendrojoje deklaracijoje skelbiama, kad ES toliau sieks rasti visapusišką būdą išspręsti šį klausimą, kuris atitiktų pirmiau priimtų JT rezoliucijų nuostatas ir ES principus. Šalių blokas pareiškė esąs pasirengęs vaidinti aktyvų vaidmenį.
Derybos su Turkija dėl stojimo į ES vyksta nuo 2005 m., tačiau šiuo metu iš esmės yra įšalusios, mat Briuseliui nerimą kelia Turkijoje prastėjanti teisinės valstybės ir žmogaus teisių padėtis. Todėl nėra manoma, kad Turkija artimiausiu metu galėtų tapti ES nare.
