Šalių atstovai susitarė išplėsti esamą finansavimo mechanizmą – vadinamąją Europos taikos priemonę (EPF), pagal kurią kompensuojami karinės įrangos pirkimai, bei bendrai finansuoti pirkimus Ukrainai paremti.
Valstybės narės mėnesių mėnesius stengėsi susitarti dėl to, kaip veiktų toks išplėstinis fondas.
Didžiausias įmokas į ES biudžetą mokanti Vokietija siekė, kad jos įmokos į EPF būtų bent iš dalies mažinamos, atsižvelgiant į jos pačios tiesiogiai Ukrainai siunčiamą pagalbą. Susitarimui ji pritarė po to, kai jai buvo pažadėta, kad į tokią dvišalę pagalbą bus atsižvelgta.
Prancūzija norėjo užtikrinti, kad fondo lėšos būtų naudojamos pirkti ES pagamintą ginkluotę. Pagal susitarimą, jei įmanoma, EPF lėšos visų pirma bus skiriamos pirkti ES pagamintus produktus. Tačiau, nesant galimybių įsigyti europietiškų alternatyvų, bus galima pirkti ir užsienyje pagamintas dalis bei produktus.
Apie trečiadienį pasiektą susitarimą pranešė derybose pirmininkavusi Belgijos vyriausybė.
„ES yra pasiryžusi toliau teikti ilgalaikę pagalbą Ukrainai ir užtikrinti, kad ši šalis gautų reikalingą įrangą apsiginti“, – socialiniame tinkle „X“ (buvęs tviteris) rašė ji.
