Liuksemburge posėdžiausiantys ministrai ketina aptarti plataus masto priemones, skirtas smogti autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimo „piniginei“, penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.
Manoma, kad sankcijos bus nukreiptos į pagrindinius Baltarusijos ekonomikos sektorius, įskaitant kalio trąšų eksportą, tabako sektorių, naftos ir naftos chemijos produktus, pranešė diplomatai.
Taip pat turėtų būti sugriežtinti ginklų ir įrangos, kuri gali būti panaudota represijoms prieš demonstrantus, eksporto apribojimai, sakė diplomatai.
„Mes kalbame apie sankcijas, kurios bus skaudžios“, – teigė tas ES diplomatas.
Diplomatų teigimu, vis dar nesutariama dėl finansinio sektoriaus, nes taikymuisi sankcijomis į jį priešinasi ES narė Austrija, palaikanti glaudžius bankinius ryšius su Baltarusija.
Gegužės 23 dieną Minske buvo priverstinai nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skridęs oro bendrovės „Ryanair“ lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių, baltarusių dispečeriams informavus apie jame neva esantį sprogmenį, nors ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Perimti lainerio Minsko režimas buvo pasiuntęs naikintuvą.
Orlaiviui nutūpus Baltarusijos sostinėje, buvo sulaikyti juo skridę opozicijos tinklaraštininkas Ramanas Pratasevičius bei jo draugė, Vilniuje studijuojanti Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Reaguodama į tai, ES jau uždraudė baltarusių oro linijoms įskristi į bloką ir nurodė savo 27 valstybių oro vežėjoms nesinaudoti Baltarusijos oro erdve.
Pirmadienį ministrai taip pat turi patvirtinti daugiau nei 80 asmenų ir subjektų įtraukimą į „juodąjį sąrašą“. Jame esantiems asmenims ir subjektams taikomas turto įšaldymas ir vizų draudimas.
Septyni į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys yra tiesiogiai susiję su minėtu incidentu dėl keleivinio lėktuvo, o likusiesiems sankcijos bus taikomos dėl Baltarusijos vyriausybės platesnio masto kampanijos prieš opoziciją, sakė diplomatai.
ES jau buvo įtraukusi į „juodąjį sąrašą“ 88 asmenis, tarp jų A. Lukašenką ir jo sūnų, ir septynias kompanijas dėl brutalaus protestų, kilusių po pernai rugpjūtį įvykusių rinkimų, slopinimo.
Po rinkimų, kuriuose A. Lukašenka, 9,3 mln. gyventojų turinčią Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis jau daugiau kaip ketvirtį amžiaus, užsitikrino šeštą kadenciją, Baltarusiją kelis mėnesius krėtė beprecedenčiai protestai. Baltarusių opozicija ir Vakarai rinkimus laiko suklastotais.
Rusijos remiamas A. Lukašenka kol kas nekreipia dėmesio į daromo spaudimo poveikį.
Į Lietuvą pasitraukusi opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmadienį susitiks su ES šalių diplomatijos vadovais prieš jų susitikimą dėl sankcijų.