Europos Sąjungos ir jos Rytų partnerystės šalių – Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos ir Azerbaidžano – viršūnių susitikimas įvyko tą pačią dieną, kai Rusija pateikė Vašingtonui virtinę saugumo reikalavimų.
Vakarams skambinant pavojaus varpais dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos, ES lyderiai kalbėjo griežtai ir įspėjo dėl „strateginių pasekmių“ turėsiančių sankcijų, jei Maskva atakuotų.
„Visų svarbiausias mūsų raginimas yra Rusijai deeskaluoti [padėtį], bet taip pat esame pasirengę bet kokiai tolesnei Rusijos agresijai“, – po viršūnių susitikimo sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Įvesta sankcijų, jos galėtų būti griežtinamos, bet, žinoma, taip pat yra parengta papildomų sankcijų... visose srityse, apie kokias tik galėtumėte pagalvoti“, – sakė ji.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris kaltino Vokietiją ginkluotės pristatymo blokavimu, didinančiu Ukrainos pažeidžiamumą, pareiškė, kad sankcijos turėtų būti skelbiamos dabar, Rusijai dar nepradėjus veikti.
„Kai kurie lyderiai siūlo formatą, kaip atsakyti į galimą eskalaciją po Rusijos eskalacijos“, – sakė V. Zelenskis po susitikimo su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu ir Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.
„Tiesą sakant, sankcijų politika „po to“ jau niekam neįdomi. Mes [pasisakome] už stiprią sankcijų politiką prieš eskalaciją... Tuomet galimos eskalacijos gali ir nebūti“, – sakė jis.