Švedija ir Suomija atsisakė neprisijungimo politikos, kurios laikėsi dešimtmečius, ir reaguodamos į pernai Rusijos pradėtą karą Ukrainoje pateikė paraiškas įstoti į NATO, siekdamos branduolinės apsaugos, kurią suteikia JAV vadovaujama gynybos organizacija. Jų prašymus sparčiai ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Galiausiai šios dvi šalys nusileido dėl Suomijos ir ji šiemet tapo NATO nare.
Liepą R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus Švedijos narystei, kai Stokholmas ėmėsi veiksmų sutramdyti kurdų grupuotes, Ankaros laikomas teroristėmis. Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas praėjusį mėnesį neperdavė prašymo parlamentui balsuoti – toks sprendimas sulaukė NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo priekaištų.
Penktadienį R. T. Erdoganas pasiuntė dar vieną stiprų signalą, kad parlamentas imsis veiksmų dėl Švedijos narystės tik tuo atveju, jei JAV Kongresas pritars Turkijos prašymui įsigyti dešimtis naikintuvų F-16 ir jų atsarginių dalių.
„Jūs sakote, kad imsitės veiksmų F-16 klausimu, kai perduosite jį Kongresui, bet aš taip pat turiu parlamentą“, – žurnalistams sakė R. T. Erdoganas, turėdamas omenyje JAV. „Jei esame dvi NATO sąjungininkės, tuomet jūs galite atlikti savo darbą tuo pačiu metu, solidariai, o mūsų parlamentas padarys savo darbą“, - sakė R. T. Erdoganas.
JAV prezidento Joe Bideno administracija ne kartą žadėjo pritarti F-16 pardavimui už 20 mlrd. dolerių. Tačiau Kongreso lyderiai tam pasipriešino, pareiškę susirūpinimą dėl žmogaus teisių padėties Turkijoje ir praeities nesutarimų su kita NATO nare Graikija. Klausimą apsunkina Turkijos pyktis, kad Vašingtonas remia Izraelį kare su „Hamas“ Gazos Ruože.
Švedijos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę sakė, kad jo kolega iš Turkijos jam pažadėjo, kad Ankara „per kelias savaites“ patvirtins Stokholmo narystę. Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas vis dar nepaskyrė posėdžio šiuo klausimu.
