„Dabar regione (Sirijos šiaurėje) yra mūsų kovinių ir žvalgybinių bepiločių skraidyklių ir sraigtasparnių. Kariuomenė permetama prie sienos. Visai netrukus mūsų sausumos kariuomenė įžengs ten“, - pareiškė prezidentas. Anot jo, karinis buvimas Sirijos šiaurėje leis Ankarai „iš arti stebėti situaciją regione ir planų sudaryti ten saugumo zoną realizavimą“.
„Mūsų pastangos sudaryti saugumo zoną duoda rezultatų. Mūsų nesustabdys jokios (kitų jėgų) gudrybės arba mėginimai suvesti sąskaitas regione. Mes sprendžiame tas problemas, kurios buvo laikomos neliečiamomis, kaip, pavyzdžiui, Eufrato rytų problema“, - sakė R. T. Erdoganas.
Teritorijas į rytus nuo Eufrato Sirijoje kontroliuoja ginkluotos kurdų formuotės, kurias Ankara laiko teroristinėmis ir keliančiomis grėsmę jos nacionaliniam saugumui. Turkijos vadovybė liepą pradėjo aktyviai skelbti planus surengti karinę operaciją rytiniame Eufrato krante.
„Mūsų prioritetas – dialogas ir bendradarbiavimas. Bet jei situacija klostysis ne taip, kaip mes norime, arba bus mėginama uždelsti sprendimą, mes realizuosime savo planus“, - pažymėjo Turkijos lyderis, turėdamas omenyje susitarimus su JAV dėl bendradarbiavimo sudarant buferinę zoną.
Turkijos ir JAV kariškiai rugpjūčio 7 d. susitarė įkurti Bendrų operacijų centrą. Rugpjūčio 12 d. į Turkijos miestą Šanliurfą, kuris yra už 50 kilometrų nuo sienos su Sirija, atvyko pirmieji JAV kariškiai, dirbsiantys šioje struktūroje. Dvi šalys steigia centrą, siekdamos realizuoti planą sudaryti Sirijos šiaurėje buferinę zoną, į kurią galėtų grįžti iš Turkijos pabėgėliai sirai ir kuri taptų apsaugine juosta Turkijos sienai.
Diskusija dėl tokios teritorijos, kuri apimtų ir neskraidymo zoną, prasidėjo dar 2013 metais. Buvo surengti keli Ankaros ir Vašingtono derybų ratai, bet šalims ilgai nepavyko sudaryti net preliminarių susitarimų.
Turkija reikalauja, kad buferinė zona siektų 30-40 kilometrų į Sirijos teritorijos gilumą, bet JAV su tuo nesutinka. Kaip informavo televizijos kanalas „Haber Turk“, Vašingtonas siūlo variantą sudaryti ešelonuotą 18 kilometrų gilumo saugumo zoną, kuri nusidriektų nuo Eufrato upės iki Sirijos ir Irako sienos rytuose. Pirmąją 5 kilometrų juostą kontroliuotų Turkijos ir JAV armijos, kitą 13 kilometrų zoną – tik JAV, o teritorija į pietus būtų perduota kontroliuoti Vašingtonui ir kurdų formuotėms. Pasak „Haber Turk“, Ankarai daugelis šio plano punktų nėra priimtini, tad galutinis sprendimas dėl buferinės zonos formato dar nepriimtas.