Sekmadienį Ohajo valstijos gamtos išteklių departamentas nutraukė veiklą penkiuose giliai iškastuose objektuose Jansgtaune, kur į dirvą buvo purškiama stipri vandens srovė. Veikla sustabdyta tol, kol ekspertai įvertins seismologinius duomenis, gautus iš žemės drebėjimo epicentro.

Iškasti šuliniai, kurių gylis apie 2,7 kilometro, skirti laikyti iš naftos ir dujų gręžinių ištrauktą vandenį. Procesas susijęs su vadinamuoju hidrauliniu laužymu – prieštaringai vertinamu kasamo kuro išgavimo metodu, kai cheminių medžiagų prisodrintas vanduo ir smėlis leidžiamas į uolienas, tuomet išsiskiria dujos ir nafta. Šio metodo kritikai įsitikinę, jog tokios aukšto slėgio injekcijos padidina seisminį aktyvumą.

Kolumbijos universitetui priklausančios „Lamont-Doherty“ observatorijos seismologijos ir geologijos profesorius Won Young Kimas per interviu „Reuters“ sakė, jog surinkti duomenys leidžia sieti žemės drebėjimą ir tokį naftos ar dujų išgavimo metodą.

„Žinome, kokiame gylyje įvyko šeštadienio drebėjimas, 3,2 kilometro, o tai skiriasi nuo natūralaus žemės drebėjimo gylio“, - teigia ekspertas.

Lapkritį toje vietoje seismografų surinkti duomenys patvirtina šią hipotezę, teigia profesorius.

„Turime įrodymų, leidžiančių šiuos fenomenus susieti – anksčiau čia jokių žemės drebėjimų nebuvo, o požeminio smūgio vieta ir laikas sutampa su gręžiniuose vykdytomis operacijomis“, - argumentuoja ekspertas.

Ohajo gubernatoriais Johno Kasicho, garsėjančio parama naftos ir dujų žvalgybai valstijoje, atstovas sakė, jog valstijos valdžia greit paskelbs sprendimą, ar nutraukti veiklą gręžiniuose.
Valstijos ekspertai dabar aiškinasi ankstesnių dešimties žemės drebėjimų priežastis, kurių pirmasis užfiksuotas 2011 metų kovo pradžioje.

Anot profesoriaus, tai ne pirmasis kartais, kai žemės drebėjimai Ohajuje siejami su žmogaus veikla.