Pasirinko užšaldymą
Velioniai, kurie būdami gyvi, išreiškė norą, kad po mirties jų kūnai būtų sausai užšaldyti, tapo tikru galvos skausmu.
Švedijos laidojimo įstatymas nurodo kiek įmanoma paisyti mirusiojo valios ir laidoti jį paties pasirinktu būdu.
Bėda yra ta, kad kai kurie švedai, dar būdami gyvi, išreiškė valią būti palaidoti pagal naują laidojimo metodą, vadinamą sausu šaldymu, arba kitaip - promesija. Tokį laidojimo būdą, kurio pavadinimas kildinamas iš itališkojo žodžio „promessa“ (liet. „pažadas“) jau prieš penkiolika metų išrado švedų biologė Susanne Wiigh-Mäsak.
Biologės įsteigtos įmonės puslapyje „Promessa“ teigiama, kad sausas šaldymas yra aplinkai draugiška laidojimo forma, kuri yra geresnė alternatyva nei kremavimas ar laidojimas į žemę.
Tačiau laidojimo būdas kūnus užšaldant sausai, vis dar nėra įteisintas šalyje, todėl negali būti taikomas.
Laukia dvylika velionių
Nors Švedijoje mirusieji turi būti palaidoti greičiau nei per mėnesį, kartais taikomos išimtys.
Jeigu atsiranda ypatingų aplinkybių, tarkime, suserga svarbus velionio giminaitis, vyksta ginčai dėl palaidojimo, arba kūnas paaukojamas moksliniams tyrimams, laidotuvės gali būti atidėtos.
Ar leisti atidėti laidotuves, ar ne, sprendžia Švedijos mokesčių agentūra.
Išradus promesiją, Mokesčių agentūra leido ją pasirinkusiųjų velionių laidojimą atidėti, iki naujovė bus įteisinta.
„Buvo manoma, kad tokia laidojimo forma gretai bus naudojama praktikoje“, - dienraščiui dn.se sakė Švedijos mokesčių agentūros atstovė Ingegerd Widell.
Tačiau prabėgo jau ne vieneri metai, o sausas kūnų šaldymas Švedijoje vis dar neįteisintas, nes nėra jokių įrodymų, kad šio metodo technika išties veiksminga.
Susidarė neįprasta situacija, dėl kurios kai kurie mirusieji jau dešimtmetį laukia, kada galės būti palaidoti promesijos būdu. Iš viso tokių laidotuvių šiuo metu laukia dvylika velionių.
Delsia laidoti prievarta
Paaiškėjus, kad naujasis laidojimo būdas greitai (o gal ir apskritai?) įteisintas nebus, Švedijos mokesčių agentūra nuo 2006 metų liovėsi leisti atidėti laidotuves tų velionių, kurie pasirinko promesiją.
Be to, buvo liepta palaidoti mirusiuosius, kurių laidojimai anksčiau buvo atidėti. Tuo užsiimti pavesta komunoms. Tačiau tik Lundo komuna ėmėsi ryžtingų veiksmų - priverstinio laidojimo.
Kitos komunos neskuba laidoti promesiją pasirinkusių velionių, o laukia tolimesnių Vyriausybės sprendimų. Taigi, kai kurie kūnai ir toliau laukia laidotuvių.
Peržiūrės įstatymą
Pernai, ruošiant naują Švedijos laidojimo įstatymą, į jį įtrauktas ir promesijos klausimas, kurį turėtų nagrinėti Aplinkosaugos departamentas.
Šią savaitę Švedijos Vyriausybė ketina vėl peržiūrėti promesijos klausimą ir nuspręsti, kokių veiksmų imtis.
Vyriausybė ketina atlikti „aplinkai draugiškesnio ir lankstesnio Laidojimo įstatymo“ tyrimus.
Į įstatymo projektą gali būti įtraukti pasiūlymai dėl naujų laidojimo metodų, tarp jų - ir sausojo užšaldymo, naudojimo.
Taip pat ketinama siūlyti, ką daryti su daugiau kaip 22 tonomis metalų, kurie kasmet paliekami po mirusiųjų kremavimo.
Laidojimo įstatymas turi būti peržiūrėtas iki ateinančių metų liepos 1 dienos.
Pūna net šaldiklyje
Kova dėl dvylikos nepalaidotų mirusiųjų vis dar labai įtempta.
Į ją įsitraukė ir bažnyčių, kurių šaldikliuose laikomi nepalaidotų mirusiųjų kūnai, atstovai.
Švedijos Vernesborgo koplyčioje jau dešimt metų laikomi du mirusieji, kurių kūnai turėtų būti palaidoti užšaldymo metodu.
Dėl taip ilgai laikomų mirusiųjų šaldymo patalpose susidarė nepalanki aplinka.
Net ir šaldiklyje laikomi kūnai pradėjo pūti. Durys dėl susidariusios drėgmės ėmė rūdyti. Aplinka pasidarė tokia, kad neįmanoma užeiti į vidų.
Šaldiklį teks renovuoti. Todėl bažnyčia siekia, kad dešimtmetį nepalaidoti kūnai būtų iškeldinti.
Bažnyčios vadovas Håkanas Dafgårdas piktinasi, kad kūnai taip ilgai nepalaidojami. Jo manymu, taip elgtis paprasčiausiai neetiška.
Gailisi dėl atidėjimų
I.Widell apgailestauja, kad iš pat pradžių buvo leista atidėti laidojimus, laukiant promesijos, kas privedė prie susiklosčiusios situacijos, kai kūnai guli nepalaidoti dešimtmetį. Tačiau esą daugiau taip tęstis negali.
„Aš suprantu, kad šis klausimas yra sudėtingas ir jautrus abiem: tiek artimiesiems, tiek ir komunoms, bet jau praėjo gana nemažai metų ir nieko neįvyko. Komunos privalo imtis atsakomybės, kad šie žmonės būtų palaidoti“, - įsitikinusi I.Widell.
Promesijos eiga
Mirusysis paguldomas į karstą, kuris įkeliamas į šaldiklį ir užšaldomas iki aštuoniolikos laipsnių šalčio.
Vėliau karstas perkeliamas į konstrukciją, vadinamą promatornu. Kūnas toliau šaldomas su specialiu skysčiu iki -196 laipsnių Celsijaus temperatūros.
Vibracijos pagalba kūnas paverčiamas dulkėmis, kurios sudžiovinamos ir atskiriamos nuo metalų.
Vėliau tai, kas liko, supilama į biodegraduojantį karstą, kuris palaidojamas viršutiniame dirvos sluoksnyje. Čia aerobinės bakterijos suardo palaikus ir per maždaug metus juos paverčia derlinga žeme arba trąšomis.