Šiuo teisiškai sudėtingu veiksmu būtų nubausti Rusijos ir Baltarusijos elito nariai, kuriems taikomos sankcijos ir kurie už ES pilietybę sumokėjo didelėmis investicijomis tokiose šalyse kaip Kipras, Malta ir Bulgarija.
Mes norime, kad ES vyriausybės „nustatytų, ar pilietybės, anksčiau suteiktos Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, kuriems dabar įvestos sankcijos, turėtų būti panaikintos“, – sakė EK atstovas Christianas Wigandas.
Pilietybės suteikimo arba atsisakymo ją suteikti kriterijai yra valstybių narių kompetencija, tačiau šalys, kurios vykdė „auksinių pasų“ schemas, patyrė spaudimą dar prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą.
Ch. Wigandas sakė, kad EK, kuri taip pat atsakinga už ES sankcijų rengimą, neturi tikslių duomenų apie tai, kurie asmenys, kuriems taikomos sankcijos, taip pat turėjo bloko šalių pasus, gautus naudojantis šiomis schemomis.
EK ir kitos valstybės narės jau seniai smerkia šią prieštaringai vertinamą praktiką, kuri, kaip įtariama, skatina korupciją ir pinigų plovimą. Dėl šio klausimo 2020 metais Briuselis pradėjo drausmines procedūras Kipro ir Maltos atžvilgiu.
Malta praėjusį mėnesį pareiškė, kad po invazijos į Ukrainą iki atskiro pranešimo sustabdys pasų išdavimą rusams ir baltarusiams, o naujoji Bulgarijos vyriausybė priėmė įstatymą, kuriuo šioje šalyje panaikinama ši sistema.
Europos Parlamento duomenimis, 2011-2019 metais „auksinį“ pasą arba vizą gavo mažiausiai 130 tūkst. asmenų, o tai atitinkamoms šalims atnešė 21,8 mlrd. eurų pajamų.
