„Tai didelis žingsnis Šveicarijai“, – I. Cassisas sakė per spaudos konferenciją.
Šveicarija kelias dienas delsė prisidėti prie tarptautinių pastangų nubausti Maskvą už puolimą prieš savo kaimynę.
Dar ketvirtadienį Šveicarija skelbė nusprendusi netaikyti Rusijai sankcijų, panašių į Vakarų šalių patvirtintąsias, tačiau užtikrinti, kad jų nebus galima išvengti per šalies tarptautinę bankininkystės sistemą.
2014 metais Maskvai aneksavus Krymą, Šveicarija „dėl neutralumo sumetimų“ neprisijungė prie ES Rusijai paskelbtų sankcijų, per spaudos konferenciją pažymėjo prezidentas Ignazio Cassisas.
Vietoj to vyriausybė „išleido dekretą, skirtą užkirsti kelią galimybei apeiti ES sankcijas per Šveicariją“, paaiškino jis.
Į dekretą buvo įtrauktas sąrašas Rusijos piliečių ir įmonių, su kuriomis Šveicarijos finansininkai negalėjo vykdyti naujų sandorių.
Jei įmonė jau buvo įsteigta, ji turėjo būti oficialiai patvirtintas.
Pasak prezidento, po invazijos į Ukrainą vyriausybė linkusi eiti tuo pačiu keliu.
Neutralumas „nereiškia abejingumo“, pridūrė jis žurnalistams.
Naujausias Šveicarijos žingsnis žymi dar vieną esminį lūžį. Prieš tai savaitgalį Vokietija apsisprendė tiekti ginlklus Rusijos užpultai Ukrainai.
Berlynas šeštadienį pritarė 400 Vokietijoje pagamintų prieštankinių ginklų pristatymui į Ukrainą, pranešė vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai dpa.
Taip akivaizdžiai atšaukiamas draudimas siųsti mirtinus ginklus į konflikto zoną.
„Atsižvelgdama į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, vyriausybė yra pasirengusi išsiųsti skubiai reikalingą techniką Ukrainos gynybai“, – sakoma šaltinių pareiškime.
Prieštankiniai pabūklai bus pristatyti per Nyderlandus, kurie šią įrangą įsigijo iš Vokietijos, bet kuriems reikėjo Berlyno leidimo, kad ginklai būtų perduoti Kijevui.
Be prieštankinių pabūklų, pritarta ir 14 šarvuočių perdavimui. Šios transporto priemonės bus perduotos Ukrainos tarnyboms ir „tarnaus personalo apsaugai, galbūt evakuacijos tikslais“, sakė šaltinis.
Per Lenkiją į Ukrainą taip pat bus perduota iki 10 tūkst. tonų degalų, sakė šaltinis ir pridūrė, kad „dabar nagrinėjamos kitos paramos galimybės“.
Kijevas jau kelias savaites prašo Vokietijos atsiųsti ginkluotės, kuri padėtų atremti Rusijos invaziją.
Iki šiol atkaklus buvęs Berlyno atsisakymas pritarti ginklų tiekimui ir ankstesnis sprendimas siųsti tik 5 000 šalmų sukėlė pyktį ir pašaipas.