„Rosoboroneksport“ gavo kvietimą lapkričio 14 d. atvykti į Sen Lazaro uostą, kur šiuo metu jau yra 360 Rusijos karinio laivyno karių ir 60 specialistų, ruošiančių naujus ekipažus, skirtus pirmojo laivo „Vladivostok“ perdavimui ir antrojo laivo nuleidimui ant vandens“, - informavo D. Rogozinas.
Kaip rašo gazeta.ru, jis pabrėžė, kad techniniu požiūriu, viskas vyksta pagal planą.
„Kalbant apie politinius sprendimus, Prancūzija pati turi apginti savo kaip patikimos partnerės reputaciją, įskaitant ir su kariniu bendradarbiavimu susijusius klausimus“, - patikino D. Rogozinas.
Anksčiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija yra pranešusi, kad Paryžiui sėkmingas „Mistral“ tipo lėktuvnešių pristatymas į Rusiją rūpi labiau nei Maskvai.
Prancūzija neigia pranešimus apie „Mistral“ laivo perdavimą, pranešė BBC. Pasak Prancūzijos atstovų, „sąlygos nėra tinkamos“. Omenyje turimas Rusijos vaidmuo Ukrainos konflikte.
Antradienį skelbta, kad Prancūzija palauks iki ateinančio mėnesio, prieš nuspręsdama, ar perduos Rusijai pirmąjį iš dviejų tai šaliai pastatytų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, antradienį pareiškė gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as jau kelis mėnesius buvo spaudžiamas Vašingtono ir kitų sąjungininkų nutraukti 1,2 mlrd. eurų (4,14 mlrd. litų) vertės kontraktą, o praeitą mėnesį nusprendė atidėti pirmojo laivo perdavimą, turėjusį įvykti spalio pabaigoje.
Vėliau Prancūzijos vadovas sakė, kad pirmąjį laivą – „Vladivostok“ – perduos tik tuo atveju, jeigu Ukrainos konflikte bus sudaryta tvari paliaubų sutartis ir rastas politinis sprendinys.
„Prezidentas ... sakė – jeigu politinės sąlygos nepasikeis, jis nenumato galimybės leisti atlikti perdavimą“, – J.-Y.Le Drianas sakė žurnalistams.
Ministras nesutiko atsakyti, kad įvardytos sąlygos buvo išpildytos, tačiau pažymėjo, kad prezidentas sprendimą priims lapkritį.
Vakarų šalių pareigūnai pirmadienį gyrė Ukrainoje sekmadienį įvykusius parlamento rinkimus. Naujos sudėties parlamente dominuos provakarietiškos partijos, todėl prezidentas Petro Porošenka įgis tvirtesnį mandatą užbaigti konfliktą su prorusiškais separatistais ir vesti šalį iš Rusijos įtakos zonos bei siekti glaudesnių ryšių su Europa.
Tačiau dėl konflikto, besitęsiančio jau kelis mėnesius, Ukrainos lyderiui dar reikės susidoroti su didžiulėmis problemomis. Rusija priešinasi Kijevo planams siekti narystės Europos Sąjungoje (ES), paliaubos tarp vyriausybės pajėgų ir sukilėlių šalies rytuose gali bet kada nutrūkti, o ekonomikos būklė – itin sunki.
Prancūzijos pareigūnai atkakliai tylėjo dėl „Mistral“ kontrakto likimo, o Maskva perspėjo, kad sieks kompensacijos, jeigu ta sutartis būtų nutraukta arba įšaldyta.
Įsigijusi „Mistral“ klasės laivų, Rusija įgytų prieigą prie pažangių NATO technologijų, o tai kelia nerimą kai kuriems Prancūzijos sąjungininkams Aljanse, būgštaujantiems, kad Paryžius aklai padeda stiprinti Maskvos karinę galią.
Šis projektas Prancūzijoje padėjo sukurti apie 1 000 darbo vietų, todėl šalyje neišvengiamai nerimaujama dėl jo likimo. Tačiau dar didesnį nerimą Paryžiui kelia perspektyva, kad nutraukus kontraktą su Rusija būtų padarytas neigiamas poveikis ateities ginklų eksporto sutartims ir Prancūzijos gynybos pramonei, kurioje dirba 40 tūkst. žmonių.