Dešinioji partija GERB, kurios vadovaujama vyriausybė atsistatydino vasarį dėl audringų demonstracijų, yra maždaug vienodai populiari su socialistais. GERB žada išlaikyti valstybės skolų kontrolę, o socialistai tikina didinsiantys biudžeto išlaidas ir kursiantys darbo vietas.
Tačiau praėjus šešeriems metams po Bulgarijos įstojimo į ES, nepasitenkinimas visu politikos elitu aiškiai jaučiamas 7,3 mln. gyventojų turinčioje valstybėje, kurioje nedarbas yra priartėjęs prie aukščiausio lygio per pastaruosius aštuonerius metus.
Rinkimų išvakarėse valstybės saugumo pareigūnai konfiskavo 350 tūkst. padirbtų balsalapių.
Aktyvistai, nuvertę GERB vyriausybę, planuoja surengti protestus rinkimų dieną, o penktadalis rinkėjų nėra tvirtai apsisprendę, už kurią partiją balsuoti.
"Manau, kad GERB reikia dar ketverių metų, kad jie užbaigtų, ką pradėję, - sakė mokytoja Snežana Georgijeva, įmetusi savo balsalapį į urną viename Sofijos rajone. - Aiškiai matosi, ką ši partija nuveikė ankstesniais metais - pastatė daug vaikų darželių, žaidimų aikštelių vaikams ir, aišku, nutiesė puikių kelių."
Tačiau į pensiją išėjęs 62 metų buvęs Sofijos policininkas Rumenas Blagojevas sako, kad Bulgarija buvo blogai valdoma pastaruosius 20 metų ir kad jis planuoja balsuoti už socialistus.
"Žmonės neturtingi; žmonės nusivylę", - teigė jis.
Nors euro zona pastaruoju metu buvo sutelkusi dėmesį į savo skolų krizę, neramumai Bulgarijoje rodo, kad ES pakraščiuose kaupiasi galimai pavojinga politinė ir ekonominė įtampa.
Vadovaujant GERB, Bulgarija išliko viena iš mažiausiai įsiskolinusių Bendrijos narių, kad išlaikytų savo valiutą pririštą prie euro, tačiau šiais metais prognozuojamas tik apie 1 proc. ekonomikos augimas, o vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 400 eurų (1 381 litas).
GERB, vadovaujama augaloto buvusio asmens sargybinio Boiko Borisovo, taip pat patyrė politinės žalos dėl neteisėto pasiklausymo skandalo.
Tačiau vienos neseniai atliktos apklausos rezultatai rodo, kad buvusi valdančioji partija gali tikėtis 24 proc., o socialistai - 23,6 proc. balsų, todėl tikėtina, kad GERB vis dėlto išliks stipriausia jėga šios Balkanų šalies parlamente.
Tai tikriausiai suteiktų jai pirmumą formuojant vyriausybę - galbūt koalicijoje su nacionalistine partija "Ataka" ir verslui palankiu judėjimu "Bulgarija piliečiams", vadovaujama buvusios ES komisarės Meglenos Kunevos.
Socialistai anksčiau yra suformavę partnerystę su turkų mažumos Judėjimu už teises ir laisves (MRF); jie taip pat gali siekti M.Kunevos palaikymo.
"Nebalsuoju reguliariai, tačiau dabar Bulgarijai žūtbūt reikia permainų, - sakė verslininkas Marinas Bojanovas. - Kaip ir daugeliui žmonių, man įgriso tie, kurie buvo valdžioje pastaruosius trejus su puse metų. Balsavau už BSP (Bulgarijos socialistų partiją), nes ji turi tikrą programą, kuria siekiama pagerinti žmonių gyvenimą."
Tačiau šių rinkimų kampanija labiau pasižymėjo drabstymusi purvais negu realiais politiniais debatais, todėl partijoms gali būti nelengva suformuoti bet kokią koaliciją.
Nors verslas labai nepatenkintas korupcija šalyje, B.Borisovo ankstesnės vyriausybės pastangos valdyti Bulgarijos įsiskolinimą gali užtikrinti investuotojų palankumą.
Vadovaujant vėliausiai socialistų vyriausybei 2005-2009 metais, Bulgarija išgyveno paskolų burbulą, jo griūtį ir gilią recesiją.
Kad ir kas laimėtų, vyriausybė vargu ar galės sau leisti didinti biudžeto išlaidas.
"Giluminis nepasitenkinimas išlieka. Pagrindiniai protestuotojų reikalavimai - dėl mažesnių energijos kainų - kol kas nebuvo visiškai patenkinti, o nedarbas, mažos pajamos ir politikų korupcija taip pat buvo pabrėžiami", - pažymėjo politinės rizikos konsultacijų centro "Eurasia" analitikė Otilia Simkova.