Beno Wallace‘o teigimu, ukrainiečiai taip skubėjo gauti visą įmanomą pagalbą, kad ne visada ištardavo, jog yra už ją dėkingi.
„Patinka mums tai ar nepatinka, žmonėms norėtųsi sulaukti šiek tiek dėkingumo“, – NATO viršūnių susitikimo Vilniuje metu surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė jis.
„Kartais jūs prašote valstybių atiduoti savo ginklų atsargas“, teigė B. Wallace‘as ir pridūrė, kad kartojant reikalavimus Vakarams kyla rizika atstumti kai kuriuos svarbiausius šalininkus. „Kartais tenka įtikinti įstatymų leidėjus ant [Kapitolijaus] kalvos Amerikoje“, – sakė jis.
Britanijos gynybos ministras paminėjo, kad pernai lankėsi Ukrainoje, o ten jam pateikė reikalingų ginklų sąrašą. „Na, mes – ne „Amazon“ [internetinė parduotuvė], – teigė jis. – Taip pasakiau jiems pernai, kai po 11 valandų trukmės kelionės sulaukiau sąrašo.“
Tiesa, jis pridūrė suprantantis, kad V. Zelenskis kalbėjo saviškiams, o, nepaisant nusiskundimų antradienį, galutinis viršūnių susitikimo rezultatas buvo naudingas Ukrainai. Buvo pritarta, kad „Ukraina priklauso NATO“, o tai prilygo faktiniam kvietimui įstoti į aljansą, kai tik baigsis konfliktas.
B. Wallace`as: Rusija neturi jėgų vilktini karo ir stabdyti Ukrainos tapimo NATO dalimi
Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace`as nemano, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo metu patvirtinta sąlyga, kad Ukraina galės prisijungti prie Aljanso tik pasibaigus Rusijos invazijai, skatins Maskvą šį konfliktą prailginti. Anot jo, Kremliaus režimas tiesiog neturi pajėgų reikalingų ilgam gynybiniam karui.
„Nemanau, kad Rusija gali rinktis tokį variantą. Jie gali nuspręsti užsibarikaduoti Kryme galbūt, tačiau šiuo metu, nepaisant to, ką teigia kai kurie žiniasklaidos šaltiniai, Ukraina kiekvieną dieną atsiima teritorijas. Taip, tai galbūt nėra toks žygis, kuris vyksta tokiu greičiu, kurį kai kurie įsivaizdavo ar planavo, bet kasdien yra atsiimamos teritorijos ir kiekviena diena kainuoja rusams“, – Vilniaus NATO viršūnių susitikimo viešajame forume teigė B. Wallace`as.
„Ir ką pamatėme, kai Jevgenijus Prigožinas (samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas – ELTA) veržėsi į Maskvą – Rusija turi mažai kariuomenės rezervo. Tad nemanau, kad Rusija turi tą prabangą – užimti gynybinę poziciją ir laukti. Ji tai jau bandė, ko rezultatas yra tai, kad Ukraina lėtai, bet užtikrintai atsiima teritorijas“, – tikino jis.
Visgi, JK gynybos sekretorius pripažįsta, kad Rusija turi pajėgumo ilgam ir vilkinamam karui, bet abejotina, kad tokių priemonių bus imamasi. Taip pat, jis primena, kad Ukraina dar turi nepanaudotų rezervų, bei nuolat gauna paramą iš beveik 50 valstybių.
„Manau, kad Rusija yra tokioje padėtyje, kad jos pajėgos yra labai išsekusios. Ir taip, Rusija turi savo mastą, ji gali sukurti arba bandyti atkurti savo pramoninę bazę, gali papildyti atsargas, gali nusiųsti į mirtį daugiau jaunų vyrų. Bet manau, kad šiuo aspektu galime būti optimistiškesni“, – teigė jis.
„Ukraina dar turi pajėgų, ji nepanaudojo savo rezervų ir jie bus gyvybiškai svarbūs kitame etape“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjusiame NATO viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio sulaukė Ukrainos narystės Aljanse klausimas. Kyjivas tikėjosi gauti aiškų signalą dėl narystės perspektyvos, tačiau Vakarų lyderiai dar iki prasidedant susitikimui Vilniuje akcentavo, kad tęsiantis karui Ukrainai nebus leista prisijungti prie NATO gretų.
Po ilgų derybų dėl Kyjivo transatlantinės perspektyvos formuluotės susitikimo komunikate, Aljansas patvirtino, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“. Taip pat sutarta atsisakyti narystės veiksmų plano (MAP), patvirtina ilgalaikė karinė parama. Taip pat nutarta oficialiai įsteigti NATO-Ukrainos tarybą ir suglaudinti dvišalius politinius ryšius.
Tačiau lūkesčiai dėl pakvietimo į NATO liko neišpildyti – komunikate nurodoma, kad tam kelias bus atviras tik tada, „kai sąjungininkai pritars ir kai bus įvykdytos sąlygos“. Visgi, kokie yra pastarieji reikalavimai, komunikate nenurodoma.
V. Zelenskis prieš atvykdamas į Vilnių teigė, kad kad būtų absurdiška, jei NATO viršūnių susitikime jo šaliai nebūtų pasiūlyta narystė Aljanse.
Kaip rašo „Sky News“, V. Zelenskis tai pareiškė savo tviterio paskyroje.
Valstybės vadovas įraše pažymi, kad Ukraina „nusipelnė pagarbos“, ir priduria, jog, regis, „nėra pasirengimo“ pakviesti Ukrainą prisijungti prie NATO ar priimti šalį į Aljanso gretas.
„Nėra precedento ir yra absurdiška, kai nenustatomas nei pakvietimo, nei Ukrainos narystės tvarkaraštis. Tuo pat metu netgi pridedama neaiški formuluotė apie „sąlygas“ pakviečiant Ukrainą“, – rašė V. Zelenskis.
„Regis, nėra pasirengimo nei pakviesti Ukrainą į NATO, nei paversti ją Aljanso nare. Tai reiškia, kad paliekama galimybė derėtis dėl Ukrainos narystės NATO derybose su Rusija. O Rusijai tai reiškia postūmį tęsti savo terorą“, – akcentavo Ukrainos prezidentas.
„Politico“ duomenimis, V. Zelenskio pareiškimas apie NATO šalių „silpnumą“ Ukrainos narystės klausimu nustebino kai kuriuos Vakarų diplomatus, tačiau daugelis jų suprato Ukrainos prezidento nusivylimą, „turint galvoje agresyvų Rusijos karą“.
Neįvardytas aukšto rango NATO diplomatas teigė, kad susitarimas dėl komunikato „visada priklauso nuo aljanso sąjungininkių“, tačiau Vilniaus viršūnių suvažiavime bus „pademonstruota tvirta ir neabejotina parama Ukrainai“.
Kitas aukšto rango NATO diplomatas pridūrė, kad „nepaisant komunikato formuluočių, visos sąjungininkės sutinka, kad ateityje teisėta Ukrainos vieta yra NATO“. Jo teigimu, „narystės perspektyva, be jokių abejonių, yra aiški ir stipri“.
„Politico“ šaltinis, susipažinęs su NATO pareiškimo redakcija, sakė, kad sąjungininkės siunčia Ukrainai stiprų signalą, jog ši formuluotė yra artima galutinei, ir kad Kijivas turi ją priimti.
