Penktadienį A. Blinkenas visą dieną praleis Izraelyje – tai bus jo ketvirtasis vizitas po spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio, įskaitant kelionę lydint prezidentą Joe Bideną, – taip pat vyks į Jordaniją ir galbūt užsuks į kitas vietas prieš anksčiau suplanuotą kelionę į Aziją.
Jungtinės Valstijos yra svarbiausia Izraelio rėmėja ir žada padidinti karinę pagalbą Izraeliui vykdant atsakomąją kampaniją prieš „Hamas“, net jei vis daugiau JAV sąjungininkių kaltina jį neproporcingu atsaku.
J. Bidenas trečiadienį teigė pritariantis humanitarinei „pauzei“ Gazos konflikte, tačiau Jungtinės Valstijos ir toliau nepritaria raginimams nutraukti ugnį, teigdamos, kad „Hamas“ neketina pristabdyti ugnies.
Po kruopščių diplomatijos pastangų, įskaitant A. Blinkeno vizitą į Katarą, palaikantį ryšius su „Hamas“, trečiadienį pirmieji JAV piliečiai galėjo išvykti iš Gazos Ruožo – ilgai lauktas J. Bideno administracijos žingsnis, – ir atidaryti Rafos sienos perėjimo punktą iš Gazos Ruožo į Egiptą.
Trečiadienį Minesotoje sakydamas kalbą, skirtą vidaus klausimams, J. Bidenas teigė, kad jo administracija „nepaliaujamai dirba, kad amerikiečiai kuo greičiau saugiai išvyktų iš Gazos Ruožo“.
„Noriu padėkoti mūsų partneriams regione, ypač Katarui, kuris taip glaudžiai bendradarbiavo su mumis, siekdamas paremti derybas ir palengvinti šių piliečių išvykimą“, – teigė J. Bidenas.
Anksčiau A. Blinkenas sakė, kad 400 JAV piliečių ir 600 jų šeimos narių nori išvykti iš Gazos Ruožo.
Valstybės departamentas sulaukė Palestinos amerikiečių ieškinių dėl dvigubų standartų po skubių JAV evakuacijų iš Izraelio, tačiau JAV pareigūnai tvirtina, kad Gazos Ruožas yra daug sudėtingesnis dėl aktyvių mūšių.
Penktadienį A. Blinkenas planuoja susitikti su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu, kurio santykiai su Joe Bidenu prieš karą buvo pašliję dėl jo griežtosios dešinės politikos.
J. Bideno administracija, nors viešai remia Izraelį, atvirai kritikavo tai, kad Vakarų Krante, – kurį administruoja ne „Hamas“, o Palestinos savivaldos administracija, –nesiimama veiksmų prieš palestiniečius, kurie puldinėja žydų naujakurius.
Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris smurtą pavadino „neįtikimai destabilizuojančiu“.
„Mes nusiuntėme jiems labai aiškią žinutę, kad tai nepriimtina, tai turi liautis ir už tai atsakingi asmenys turi būti patraukti atsakomybėn“, – trečiadienį sakė M. Milleris, kalbėdamas apie JAV kontaktus su Izraelio vyriausybe.
Izraelyje vyksiančiose derybose, manoma, taip pat bus pradėtos diskusijos dėl tolesnės situacijos po karo.
Šią savaitę Kongrese A. Blinkenas sakė, kad Palestinos savivaldos administracija, kurią griežtai dešinioji B. Netanyahu vyriausybė siekia sumenkinti, galiausiai turėtų perimti valdžią Gazos Ruože po to, kai bus sunaikinta „Hamas“ grupuotė.
„Ar galima to pasiekti vienu žingsniu, – sunkus klausimas, kurį teks panagrinėti. O jei negalima, tuomet yra kitų laikinų susitarimų, kurie gali apimti keletą kitų regiono valstybių, – kalbėjo jis. – Tai gali apimti tarptautines agentūras, kurios padėtų užtikrinti tiek saugumą, tiek valdymą.“
Spalio 7 d. „Hamas“ teroristams įsiveržus į Izraelį ir užpuolus daugiausia civilių taikinius, žuvo apie 1 400 žmonių, ir tai buvo daugiausia aukų nusinešęs išpuolis per 75-erių metų Izraelio istoriją.
„Hamas“ kontroliuojama Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad nuo tada per Izraelio karą žuvo daugiau kaip 9 000 žmonių, įskaitant 3 760 vaikų.
Jordanija, kuri buvo antroji arabų valstybė, sudariusi taiką su Izraeliu, atšaukė savo ambasadorių Izraelyje, protestuodama prieš „beprecedentę humanitarinę katastrofą“, kurią sukėlė „tebesitęsiantis Izraelio karas“.
Paklaustas apie Jordanijos žingsnį prieš A. Blinkeno vizitą, M. Milleris kalbėjo apie bendrą Jungtinių Valstijų susirūpinimą dėl „sunkios humanitarinės padėties Gazos Ruože“, tačiau pridūrė, kad „veiksmai, kuriais siekiama apriboti diplomatinių kanalų skaičių, nepadeda siekti mūsų bendrų ilgalaikių tikslų“ sprendžiant krizę.
