„Aš ir [Rusijos] užsienio reikalų ministras (Sergejus) Lavrovas nuoširdžiai apsikeitėme nuomonėmis, pagrįstas skirtingais požiūriais. Sutarėme pateikti ataskaitas apie tai savo prezidentams, kurių tiesioginis kontaktas gali įvykti artimiausioje ateityje“, – per spaudos konferenciją po Stokholme įvykusių derybų sakė A. Blinkenas.
Pasak jo, dabar Rusijai dabar priklauso iniciatyva deeskaluoti padėtį prie sienos su Ukraina, įskaitant ten sutelktų papildomų pajėgų atitraukimą ir kariuomenės pervedimą į „taikos meto“ būseną.
A. Blinkenas pridūrė, kad Vašingtonas atidžiai stebi padėtį šiame regione ir koordinuoja veiksmus su sąjungininkais.
JAV ir Rusijos diplomatijos vadovai susitiko Švedijos sostinėje vykstančio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikimo kuluaruose. ESBO yra vienas iš nedaugelio tarptautinio dialogo forumų, kuriam priklauso ir JAV, ir Rusija.
Nuo 2014 metų, kai Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymą, šiai institucijai pavesta stebėti, kaip laikomasi taikos susitarimų, kuriais siekiama išspręsti konfliktą su separatistais Rytų Ukrainoje.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pastarosiomis savaitėmis skambina pavojaus varpais dėl naujo Rusijos kariuomenės telkimo prie Ukrainos sienų ir galimos invazijos.
Rusija įnirtingai neigia planuojanti įsiveržimą į Ukrainą ir kaltina NATO kurstant įtampą.
Rusija tikisi greito „kontakto“
Rusija ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis tikisi Kremliaus vadovo Vladimiro Putino ir JAV prezidento Joe Bideno „kontakto“, labai išaugus įtampai dėl konflikto Ukrainoje.
Pareiškimas nuskambėjo JAV ir Rusijos užsienio reikalų ministrams susitikus Švedijoje aptarti Kijevo ir jo Vakarų sąjungininkių kaltinimų, esą Rusija gali šią žiemą įsiveržti į Ukrainą.
„Dėl (susitikimo) datos dar nesusitarta. Yra sunkumų derinant abiejų lyderių darbo kalendorius, bet kontaktas labai reikalingas, mūsų problemų daugėja“, – sakė užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.
„Dvišaliuose reikaluose, kurie vis labiau artėja prie ūmios kritinės fazės, jokio judėjimo nėra. Nėra abipusio supratimo, kaip deeskaluoti situaciją Europoje“, – kalbėjo viceministras. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.
„Situacija Europoje kelia didelį nerimą, – pridūrė jis. - Akivaizdu, kad tai bus viena pagrindinių pokalbio temų prezidentų lygmenyje.“