A. Blinkenas atvyko dviejų dienų diskusijoms Tokijuje po kelionės po Artimuosius Rytus.
Izraelio kariuomenė nepaliaujamai bombarduoja Gazos Ruožą nuo spalio 7 d., kai „Hamas“ teroristai užpuolė šalį ir nužudė 1 400 žmonių, daugiausia civilių. Vašingtonas yra svarbiausias Izraelio sąjungininkas ir tvirtina, kad Izraelis turi teisę reaguoti, nors ir ragina padaryti veiksmų pauzę Gazos Ruože.
Prancūzija buvo vienintelė Didžiojo septyneto narė, praėjusį mėnesį balsavusi už Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, raginančią nedelsiant sudaryti „humanitarines paliaubas“. Jungtinės Amerikos Valstijos balsavo prieš, Japonija, Didžioji Britanija, Italija, Vokietija ir Kanada susilaikė.
Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrės pabrėžė, kad per susitikimą bus aptarta būtinybė reaguoti į civilių gyventojų poreikius Gazos Ruože ir gerbti tarptautinę humanitarinę teisę, siekti humanitarinių pauzių, kad būtų palengvintos žmonių kančios. „Negalima leisti, kad „Hamas“ lemtų žmonių likimą Gazos Ruože“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak ekspertų, bet koks G7 raginimas skelbti humanitarines paliaubas bus neįpareigojantis ir bendro pobūdžio.
Karas Ukrainoje
Kita svarbi susitikimo tema bus karas Ukrainoje, per vaizdo konferenciją prisijungs užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak ekspertų, nors yra nuovargio ženklų remiant Ukrainą jos kovoje su Rusija, kadaise buvusia nebeegzistuojančio Didžiojo aštuoneto nare, G7 griežtai pasmerks Maskvą.
Tačiau, analitikų manymu, G7 pozicija Kinijos atžvilgiu gali būti nuosaikesnė, nes yra įtampos tarp Pekino ir Vakarų mažėjimo ženklų, netrukus San Franciske gali įvykti prezidentų Xi Jinpingo ir Joe Bideno susitikimas.
