Vokietijos sostinėje rengiami koncertai ir parodos, o šalies kanclerė Angela Merkel vėliau dalyvaus didžiuliame šou, kuris vyks prie Brandenburgo vartų, skelbia „BBC News“.
Į orą bus paleisti balti balionai, žymintys sienos maršrutą – tai simbolizuos užtvaros išnykimą.
Berlyno siena buvo pastatyta 1961 metais, kad sustabdytų iš komunistinės Rytų Vokietijos į Vakarus bėgančius žmones.
Jos griūtis 1989 metais tapo galingu Šaltojo karo baigties simboliu.
Šventės metu prie kanclerės A. Merkel prisijungs buvęs Lenkijos profsąjungų lyderis Lechas Walesa ir paskutinis Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.
Siena per Berlyną driekėsi 155 km. Iki šių dienų tebėra išlikusi maždaug trijų kilometrų atkarpa.
Praėjus vieneriems metams po sienos griūties, Vokietija, padalyta po Antrojo pasaulinio karo, susivienijo.
Šį savaitgalį Berlyną užplūdo daugiau kaip milijonas lankytojų, dalyvaujančių renginiuose, kurių kulminacija vėliau sekmadienį numatyta prie Brandenburgo vartų.
Šis paminklas Vokietijos padalijimo metais buvo neprieinamas, o dabar regimas kaip šalies susivienijimo simbolis.
Šeštadienį žmonės pozavo nuotraukoms prie kelių grafičiais išpaišytų sienos plokščių, arba skaitė informacines lentas apie gyvenimą 28 metus padalytame Berlyne.
Kiti grožėjosi instaliacija iš beveik 7 tūkst. baltų balionų, kurie buvo pritvirtinti prie žemės ir siūbavo vėjyje 15 km palei buvusios sienos maršrutą.
Triukšmingoje Potsdamo aikštėje, kurią kadaise siena dalijo perpus, nedidelė minia žiūrėjo archyvinę vaizdo medžiagą apie Rytų Vokietijos protestuotojus, kurie skandavo: „Mes esame žmonės“.
68 metų Geraldine Bray, atvykusi į Berlyną iš Didžiosios Britanijos, sakė iki šiol prisimenanti 1989 metų lapkričio 9-ąją.
„Namuose gaminau vakarienę ir įsijungiau žinias. Tai buvo labai, labai įsimintina“, - teigė ji.
Tuo tarpu 83 metų M. Gorbačiovas šeštadienį kalbėjo niūresnėmis natomis, įspėdamas, kad pasaulis yra atsidūręs prie naujo Šaltojo karo slenksčio.
„Kraujo praliejimas Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, vykstantis žlugusio dialogo tarp didžiųjų valstybių fone, kelia milžinišką susirūpinimą“, - sakė jis.
„Pasaulis yra atsidūręs ties naujo Šaltojo karo slenksčiu. Kai kas net sako, kad jis jau prasidėjo“, - teigė M. Gorbačiovas.
M. Gorbačiovas apkaltino Vakarus, ypač Jungtines Valstijas, kad 1991 metais žlugus komunistiniam blokui, jos pasidavė „triumfui“.
Dėl šios priežasties galingosios pasaulio valstybės nesugebėjo išspręsti konfliktų Jugoslavijoje, Artimuosiuose Rytuose, o šiuo metu – Ukrainoje, pridūrė jis.
Sovietų sąjungai 9-ojo dešimtmečio pabaigoje vadovavęs M. Gorbačiovas leido jai suartėti su Vakarais ir sukūrė liberalesnę atmosferą, kuri sudarė sąlygas 1989 metais žlugti komunistiniams režimams Rytų Europoje.
Rusija neigia kurstanti neramumus Ukrainos rytuose, kur prorusiški separatistai balandžio mėnesį užėmė Donecko ir Luhansko regionus.
Per mūšius Ukrainos rytuose jau žuvo daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.
Nuo rugsėjo galioja trapios paliaubos, bet praėjusį savaitgalį separatistų užimtuose regionuose surengti „rinkimai“ paskatino būgštavimus, kad plataus masto kovos gali atsinaujinti.
