aA
Ar streikai ir pereinamasis valdžios keitimo periodas, jeigu toks iš viso prasidės, pakenks Baltarusijos ekonomikai, per interviu ru.delfi.lt papasakojo vyresnysis finansų bendrovės „Al'pari Yevraziya“ analitikas Vadimas Josubas. Anot eksperto, dėl sparčiai besikeičiančios situacijos ir įvairių krizės baigties scenarijų labai sunku galvoti apie kokias nors ilgalaikes prognozes.
Baltarusių analitikas: šios krizės baigties scenarijai neprognozuojami
© Reuters / Scanpix

„Padariniai labai smarkiai priklausys nuo to, koks bus šių streikų mastas, kiek ilgai jie truks. (...) Viskas priklauso nuo to, kaip vystysis ši politinė krizė. Nežinant, kaip ir kada ji ims aštrėti, jokių daugiau ar mažiau patikimų ekonomikos prognozių apie galimus nuostolius parengti nepavyks“, –ru.delfi.lt sako finansų analitikas iš Baltarusijos.

– Dauguma Baltarusijos bendrovių, įskaitant didžiuosius mokesčių mokėtojus, arba jau paskelbė apie streiką, arba svarsto tokią galimybę, jeigu valdžia nesiims vykdyti politinių darbininkų reikalavimų. Kokią įtaką tokia situacija daro šalies ekonomikai?

– Mūsų šalyje vykstančių streikų išskirtinumas – politiniai reikalavimai. O juk dažniausiai pasaulyje streikuojama turint aiškių ekonominių ketinimų: reikalaujant didesnės algos, priešinantis atleidimams ir t.t.

Pirmieji streikai prasidėjo dar praeitos savaitės viduryje. Iš pradžių jie buvo pavieniai. Tiesą sakant, dalis gamyklų tada ne tiek streikavo, kiek jų darbuotojai tiesiog per pietų pertraukas eidavo į protesto akcijas. Tada dalis bendrovių ėmė skelbti, kad darbus stabdys porai valandų. Ir dabar vis daugiau verslų arba iš tikrųjų sustabdė darbus, arba grasina tai padaryti, jeigu jų reikalavimai nebus įvykdyti.

Iš esmės visų bendrovių, paskelbusių streiką, reikalavimai tokie patys. Pirmasis – nutraukti agresiją prieš taikius žmones, kurią dabar demonstruoja teisėsaugos pareigūnai. Antrasis, nors ir skirtingai formuluojamas, kalba apie tai, kad Aliaksandras Lukašenka turi trauktis, arba reikalaujama perskaičiuoti rinkimų rezultatus, arba surengti naujus rinkimus. Bet tai tik niuansai. Visų reikalavimų esmė ta pati ir puikiai suprantama.

Kalbėti apie kažkokias šių streikų ekonomines išvadas, skaičiuoti jau padarytą žalą paprasčiausiai neįmanoma. Pirmiausia reikia bent jau sulaukti kokios nors rugpjūčio mėnesio statistikos, o ji pasirodys tik rugsėjį.

Be to, situacija bendrovėse skiriasi. Pradėkime nuo to, kad dalis valstybinių bendrovių uždirba pinigų valstybės biudžetui. O yra ir tokių, kurios dirba nuostolingai, ir pinigus iš valstybės siurbia.
Dabar populiarus toks pokštas, kad streikai gali pagerinti Baltarusijos valstybės biudžeto būklę. Nes kai dirba nuostolingos bendrovės, tie nuostoliai slegia visus šalies mokesčių mokėtojus. Nedirba – nėra ir nuostolių. Žinoma, tai galioja ne visoms valstybinėms bendrovėms.

Padariniai eksportui, ekonomikai bendrąja prasme – čia jau gali būti niuansų. Kaip ten sako: nebuvo laimės, bet nelaimė pagelbėjo. Pas mus šalyje pramonės bendrovių atsargų likutis vidutiniškai išaugęs iki 80 proc. mėnesinės gamybos. Vadinasi, nors bendrovė ir streikuoja, tai nereiškia, kad nebėra produkcijos. Turi atsargas, jas galima naudoti. Iš viso šalyje sukauptos atsargos prilygsta mėnesiui aktyvios gamybos. Žinoma, kažkur daugiau, kažkur mažiau.

Padariniai labai daug priklausys nuo to, koks bus tų streikų mastas visos šalies mastu, kiek ilgai jie truks. Jeigu dvi dienas – viena istorija, o jeigu mėnesį – jau visai kita. Viskas priklauso nuo to, kaip vystysis ši politinė krizė. Nežinant, kaip ir kada ji ims aštrėti, jokių daugiau ar mažiau patikimų ekonomikos prognozių apie galimus nuostolius parengti nepavyks.

– Ar galima kalbėti apie kažkokias ekonomikos atsparumo ribas?

– Per trumpą laiką ekonomika nesužlugs. Greičiausiai net ir Baltarusijos rublis nenukentės.

– Sakote per trumpą laiką. Kokį terminą turite galvoje?

– Šiuo metu galima užtikrintai kalbėti apie savaitės diapazoną. Kas truks ilgiau nei savaitę? Greičiausiai politinis neapibrėžtumas. Čia ką nors prognozuoti beprasmiška.

Šiuo metu esame tokios krizės akivaizdoje, kai jos baigties scenarijai neprognozuojami. Gali būti, kad buvęs prezidentas jau rytoj pabėgs, gali būti, kad nuspręs Baltarusijoje kurti Šiaurės Korėją, gali būti, kad įžengs Rusijos kariai. Kiekvienu atveju laukia skirtingi ekonominiai scenarijai. Todėl sunku ne tik kalbėti skaičiais, bet iš viso kažką prognozuoti labai sunku, nes nežinome, ko imsis buvęs prezidentas.

– Kaip vertinate šalies ekonomikos valdymo situaciją tuo atveju, jeigu, tarkim, A. Lukašenka paliks šalį? Kas perims vairą?

– Spėju, kad, net ir nepaisant to, kad dauguma bendrovių valstybinės, visgi tai ne visai socialistinė ekonomika, tiems verslams ne taip ir reikalinga ta valstybės ranka. Kiekviena bendrovė turi savo direktorių, visas reikiamas tarnybas. Net jeigu valdžia pasikeis, žmonės galės dirbti, bendrovės gamins produkciją, mokės atlyginimus ir mokesčius į biudžetą.

Kai, ir jeigu, nebeliks pagrindinės priežasties streikuoti, aš asmeniškai nematau, iš kur galėtų kilti kažkokių ekonomikos valdymo problemų. Viskas bus gerai.

– Kalbate apie bendrovių darbą. O jeigu vertintume ekonomikos situaciją apskritai kokio nors pereinamojo laikotarpio kontekste?

– Po praėjusių metų atleidimų valdžios ekonominis blokas kiek pasilpęs. Nepaisant to, ten dirba labai adekvatūs savo srities profesionalai. Valstybiniame banke tiek anksčiau, tiek šiuo metu svarbiausius postus užima išskirtinai tik savo srities ekspertai. Jeigu ir pereinamuoju laikotarpiu pasiliks aktyviai veikiantis ekonomikos blokas (tų žmonių nėra už ką atleisti, jokios priežasties keisti valstybinio banko vadovybės aš nematau), bus išsaugotas ir reikiamas valdymas. Šiuo atveju nėra jokių priežasčių ekonomikos krachui.

Akivaizdu, kad, keičiantis šalies valdžiai, gali kilti sunkumų su paskolomis. Gali drastiškai sumažėti kaina ir atitinkamai išaugti valstybinių obligacijų vertė. Mano asmeniniu vertinimu, tokį pereinamąjį laikotarpį galima pakankamai lengvai išgyventi. Puikus pavyzdys – Ukraina, kur pasikeitė ne tik valdžia. Jos teritorijoje vyko pakankamai bjaurus karas, panašu, kad šalis ir toliau gyvena gana ypatingo ir sudėtingo režimo sąlygomis.

Ukrainai pavyko restruktūrizuoti skolas, stabilizuoti visus makroekonomikos parametrus – ir valiutos kursą, ir infliaciją, ir taip toliau. Ir visa tai turint omenyje tikrų tikriausią karą, Krymo okupaciją – Ukraina buvo atsidūrusi žymiai sudėtingesnėje situacijoje nei valdžios pasikeitimas. Kitaip tariant, tai nebūtinai reiškia krachą, bankrotą, pasaulio pabaigą.

– Kurios šiuo metu streikuojančios bendrovės turi didžiausią įtaką šalies ekonomikai?

– Labai sudėtinga dabar išsamiai atsakyti į šį klausimą. Galiu įvardyti pačias reikšmingiausias bendroves, jau patekusias į streikuojančių sąrašą. Be jokios abejonės, tai naftos perdirbimo bendrovės, chemijos, „BelarusKalij“ (ten pagaminama kas šešta viso pasaulyje pagaminamo kalio tona). Tai stambiausios bendrovės, į valstybės biudžetą atnešančios daugiausia pinigų. Deramai įvertinti situaciją, kaip jau minėjau, trukdo tai, kad ta situacija nuolat keičiasi, gauname nemažai prieštaringos informacijos, kas ir kaip streikuoja. Kažkur darbas visai sustojęs, kažkur valandai, kažkur – nedirba pavieniai cechai. Jeigu tokios bendrovės nuspręs pilnai sustoti, tai bus labai skaudus smūgis šalies ekonomikai, valstybės biudžetui. Bet kol kas neturiu prieš akis detalaus paveikslo, kurie iš mūsų pramonės gigantų ir kaip streikuoja.

– O kaip via tai lemia Baltarusijos rublio būklę?

– Kol kas streikai dar niekaip nepaveikė Baltarusijos rublio kurso. Baltarusijos rublis lėtai smunka. Vertinant valiutų krepšelio kontekste – po kelias dešimtis procentinių punktų per dieną. Paaiškinsiu paprasčiau: tai toks smukimo procesas, kuris pas mus ir taip jau gerus metus vyksta ir be jokių streikų pagalbos.

Tam, kad rublis žlugtų, reikia, kad žmonės masiškai pasiimtų savo rublius ir bėgtų pirkti užsienio valiutos. Jeigu bendrovės sustos, bus problemų su algų mokėjimu, pinigų rankose bus mažiau, tad dar mažiau galimybių pirkti užsienio valiutą, todėl tiesioginės grėsmės kursui artimiausiu laikotarpiu nematau.

Ilgalaikėje perspektyvoje, jeigu tokia situacija truktų kelis mėnesius, tuomet taip, tai būtų reali grėsmė kursui. Jeigu kalbame apie bendroves, turinčias valiutinių skolų, sustojus gamybai, ims trūkti tokių valiutinių lėšų. Teks eiti į rinką ir pirkti valiutą, kad galėtų grąžinti skolas, tad kursas gali smukti. Vėlgi, turint omenyje, kokia situacija dabar, prognozuoti, kas bus po kelių mėnesių, tikras laiko švaistymas. Viena iš stambiausių skolų prislėgtų bendrovių šiandien – Baltarusijos metalurgijos gamykla.

Rugpjūčio 18-osios vakarą paaiškėjo, kad Baltarusijos metalurgijos gamykloje pristabdyta visų trijų cechų veikla.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(18 žmonių įvertino)
4.3333

Top naujienos

Kartu su karantinu Vyriausybei iki vasario 28 d. siūloma pratęsti ir judėjimo ribojimus (136)

Vyriausybė trečiadienį turės apsispręsti ne tik dėl karantino pratęsimo iki pat pavasario....

Rekordinė para: daugiausiai pranešimų dėl sniego sukeltų nelaimių sulaukta iš trijų šalies rajonų kokių orų tikėtis toliau? (9)

Vis dar stebime besitęsiantį snygį. Daugiausiai pranešimų apie itin didelio sniego sukeltas...

Seime – masinis algų kėlimas: kai kurios algos per mėnesį kils keliais šimtais eurų (465)

Seimo valdyba sausį atšaukė keletą buvusių savo sprendimų ir atvėrė kelią gerokai didinti...

Lietuvoje – 1278 nauji koronaviruso atvejai, 24 mirtys praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 30–99 metų žmonės (167)

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1278 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 24 žmonės,...

Dėl snygio nakčiai buvo uždarytas Kauno oro uostas – situacija išlieka sudėtinga

Antradienį Lietuvoje gausiai prisnigus, dėl didelio snygio buvo uždarytas Kauno oro uostas ....

Putinui – nemalonūs Bideno klausimai (121)

Naujasis JAV prezidentas Joe Bidenas per pirmąjį savo pokalbį telefonu su Rusijos prezidentu...

Prevencija nepadėjo: nuo sniego subliuško futbolo maniežo kupolas Pilaitėje (1)

Lietuvą užgriuvusi sniego banga žalos padarė ir naujai sostinės sporto infrastruktūrai.

Pradedamas švietimo darbuotojų tyrimas greitais testais: vasarį numatoma pradėti vakcinaciją (1)

Vilnius pradeda dar vienos tikslinės grupės testavimą greitaisiais serologiniais testais....

Skolų rekordai Lietuvoje: vienas gyventojas neapmokėjo 209 sąskaitų, kitas – skolingas 4,6 mln. eurų

Lietuvoje daugiau kaip 161 tūkst. gyventojų turi bent po vieną pradelstą skolą, apie 30...