„Įšalę“ protestai
Baltarusijoje protestai kilo po rugpjūčio 9 dieną įvykusių prezidento rinkimų, kurių oficialūs rezultatai lėmė, jog A. Lukašenkai šeštą kartą užėmė šalies prezidento postą. Opozicijos atstovai ir kai kurie apklausų rengėjai teigė, kad rezultatai buvo suklastoti. Visoje šalyje kilę didžiuliai protestai, kartais pritraukdavę iki 200 tūkst. dalyvių, tapo didžiausiu ilgalaikiu iššūkiu A. Lukašenkai per visus 26 jo represinio valdymo metus.
Protestai nuslopo atšalus orams ir baltarusiams pavargus nuo dažnai žiauraus milicijos smurto. Sausio pabaigoje įvyko nedidelių ir padrikų protestų, per kuriuos buvo sulaikyta apie 250 žmonių.
Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad per kelis mėnesius trukusią protestų bangą buvo suimta daugiau nei 30 tūkst. žmonių, kurių daugelis buvo sumušti. Nors opozicijos lyderiai pasirinko taikią taktiką, Baltarusijos milicija stiprino represijas ir demonstracijoms išsklaidyti naudojo vandens patrankas, dujas ir gumines kulkas.
„Protestai nustojo kelti grėsmę A. Lukašenkos valdymui, kai paaiškėjo, kad žmonės nėra pasirengę aktyviai priešintis“, – teigia nepriklausomas analitikas iš Minsko Arciomas Šraibmanas.
„Lukašenka atvėrė vartus į naują smurto lygį, o mes buvome sukrėsti ir nepasirengę“, – sakė Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri iškart po rinkimų buvo priversta pasitraukti į Lietuvą.
Vienu metu, kai prie prezidento rūmų susirinko protestuotojai, reikalaujantys A. Lukašenkos atsistatydinimo, pats šalies vadovas pasirodė ginkluotas automatu.
Ši akimirka „atskleidė situacijos tragediją – jis yra pasirengęs šaudyti į žmones, bet neišeiti“, naujienų agentūrai AP sakė S. Cichanouskaja.
Spygliuota viela, vandens patrankos, tūkstančiai kareivių gatvėse ir interneto blokavimas Minske tapo įprastais reiškiniais pastarąjį pusmetį. Tūkstančiai baltarusių buvo priversti palikti šalį.
Visgi griežti saugumo pajėgų veiksmai tik laikinai nutildė protestus, teigia A. Šraibmanas.
„A. Lukašenka neturi aiškios ateities strategijos vizijos. Jis nežino, ką daryti su dauguma miestų gyventojų, kurie jam atsuko nugarą “, – tvirtina jis.
Mėginimai vilkinti laiką
Pusantro milijardo JAV dolerių paskola iš Kremliaus ir pažadas paprašius atsiųsti Rusijos saugumo pajėgas padėjo A. Lukašenkai išlaikyti saugumo pajėgų ir pareigūnų kontrolę.
Mainais jis pažadėjo reformuoti konstituciją ir perduoti didelę savo galių dalį parlamentui ir vyriausybei, o tada pasitraukti. Visgi šie planai buvo painūs ir prieštaringi.
Iš pradžių A. Lukašenka tvirtino, kad įgaliojimai bus perduoti visos Baltarusijos asamblėjai, kuri turėtų susirinkti vasario mėnesį. Vėliau jis atsisakė šių pažadų ir paskelbė planus dėl konstitucijos pataisų iki 2021 metų pabaigos ir naujo referendumo. A. Lukašenka pažadėjo, kad, priėmus naują konstituciją, bus surengti nauji prezidento rinkimai.
„Kuo daugiau jis daro pareiškimų apie konstituciją, apie būsimą valstybės struktūrą, tuo akivaizdžiau suprantame, kad nėra aiškaus vaizdo ir jis tik tempia laiką“, – kalbėjo A. Šraibmanas.
Masinių protestų laikotarpiu A. Lukašenka kalbėjo apie „prezidentavimo nuosmukį“ ir galimą atsistatydinimą, tačiau vėliau tokių pareiškimų nebedarė.
„Lukašenka atsisako vadinamosios konstitucinės reformos, apie kurią dažniausiai kalbėjo Rusijos lyderiai, kadangi protestai buvo numalšinti ir nebeliko tokio poreikio“, – pažymėjo analitikas.
Rusija ieško alternatyvų
Baltarusija ir Rusija yra susijusios glaudžiais, tačiau nelygiaverčiais ryšiais.
Maskva tiekia Minskui pigias paskolas, naftą ir dujas, išlaikydama reformuotą sovietinio stiliaus Baltarusijos ekonomiką. Visgi nuolatiniai ginčai dėl naftos ir dujų kainų dažnai įžiebia viešus skandalus ir A. Lukašenkos pareiškimus, kad Rusija nori „absorbuoti“ ir prisijungti Baltarusiją.
Tuo tarpu Kremliui nerimą kelia A. Lukašenkos nepastovumas.
„Garsūs kaltinimai ir skandalingas Lukašenkos būdas verčia Kremlių ieškoti pakaitalo, – teigia nepriklausomas analitikas Aliaksandras Klaskovskis. – Tačiau Putinas negali atsisakyti paremti Lukašenką neturėdamas aiškios alternatyvos ir savo scenarijaus.“
A. Lukašenka taip pat spaudžia Rusiją bendradarbiauti, vaizduodamas Baltarusiją kaip būsimų sukilimų Rusijoje bandymų poligoną.
„Šiuo metu uodega vizgina šunį, – pareiškė A. Klaskovskis. – Kad ir koks nepatogus Lukašenka gali būti Putinui, jie priversti kęsti vienas kitą.“
Vakarų sankcijos
Europos Sąjunga jau įvedė tris sankcijų paketus septynioms Baltarusijos įmonėms ir 84 asmenims, įskaitant patį A. Lukašenką.
„Sankcijos kelia daug galvos skausmo, tačiau jos nenuvers režimo, nes yra labiau simbolinės“, – mano A. Šraibmanas.
Gruodžio mėnesį JAV priėmė Baltarusijos demokratijos, žmogaus teisių ir suvereniteto įstatymą, numatantį sankcijas ne tik baltarusiams, bet ir Rusijos pareigūnams, įmonėms ir asmenims už paramą A. Lukašenkos režimui.
„Jungtinės Valstijos taiko Lukašenkos išlaikymo kainos Putinui didinimo mechanizmą, kad Minskas taptų vis toksiškesnis ir vis brangiau atsieinantis partneris Kremliui“, – teigė analitikas.
Ilgalaikiai veiksmai
Vis dėlto Baltarusijoje taikus protestas ir mėginimai surengti visos šalies streiką žlugo, pareigūnai ir saugumo darbuotojai neperėjo į opozicijos pusę, o giežtos represijos ir opozicijos lyderių įkalinimas sudarė sąlygas valdžios institucijoms išlaikyti padėties kontrolę.
Nepaisant to, opozicija mano, kad A. Lukašenka prarado daugumos baltarusių palaikymą ir tai galiausiai paskatins pokyčius šalies viduje.
„Kiekvieną dieną mūsų ištekliai didėja, o režimo ištekliai mažėja. Kiekvieną dieną jis turi mažiau pinigų, mažiau žmonių, mažiau šalininkų viduje ir užsienyje, jo reputacija vis blogėja ir atitinkamai mažėja galimybės“, – pareiškė S. Cichanouskaja.
Opozicija planuoja atnaujinti masines akcijas kovo 25-ąją, kai bus minima 1918-aisiais trumpam paskelbtos Baltarusijos nepriklausomybės sukaktis.
Šią dieną tradiciškai vyksta didelės opozicijos demonstracijos.
„Esame nusiteikę ilgalaikiams veiksmams“, – sakė S. Cichanouskaja.