27 narių ES viršūnių susitikime Brdo pilyje Slovėnijoje, šį pusmetį pirmininkaujančioje blokui, lyderiai turi aptarti milijardų eurų vertės ekonominę paramą rytinėms kaimynėms.
Briuselis labai nori parodyti, kad ir toliau lieka geriausia viltis šiam strateginės reikšmės regionui.
Tačiau per susitikimą su Albanijos, Bosnijos, Serbijos, Juodkalnijos, Šiaurės Makedonijos ir Kosovo lyderiais jokio prasilaužimo sunkiame jų kelyje į narystę nebus.
Be to, vis labiau nerimaujama, kad nusivylimas po bergždžio laukimo metų kai kurias šalis kandidates gali pastūmėti Rusijos ir Kinijos link.
„Tai geras momentas mums būti tvirtiems ir aiškiai pasakyti, kad Europos Sąjunga ir toliau yra didžiausia regiono donorė“, – sakė vienas bloko pareigūnas.
„Europos Sąjunga išlieka pagrindinė investuotoja šiame regione ir... artimiausia prekybos partnerė“, – sakė jis.
„Nepasirodė vestuvėse“
ES plėtra, kuri vienu metu buvo svarbi bloko politikos kryptis, pastaraisiais metais yra sustojusi. Kai kurios turtingesnės ES narės bijo išprovokuoti naują migracijos bangą, o kai kurioms narystės siekiančioms šalims sunku vykdyti reikalaujamas reformas.
2019 metais Prancūzija, Danija ir Nyderlandai blokavo derybas dėl narystės su Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Vėliau pagrindine kliūtimi tapo Bulgarija, dėl ginčo istorijos ir kalbos klausimais nesutikusi leisti Šiaurės Makedonijai pradėti proceso.
Praėjusią savaitę lankydamasi šiame regione Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen išreiškė viltį, kad derybos su Šiaurės Makedonija ir Albanija prasidės šiais metais, po rinkimų Bulgarijoje.
„Kelis kartus pasirengėme vestuvėms... bet svečiai nepasirodė, – atsakė Albanijos premjeras Edi Rama. – Vestuvėms nebesirengiame, bet ir toliau rodome savo meilę.“
Tik po įnirtingų ginčų ES narės sutarė galutinio pareiškimo projekte nurodyti, kad blokas „vėl patvirtina savo įsipareigojimą dėl plėtros proceso“. Pareiškimo projekto tekstą matė naujienų agentūra AFP.
Tačiau diplomatai atmetė Slovėnijos reikalavimą įsipareigoti kandidates priimti iki 2030 metų.
Kinija ir Rusija laukia užkulisiuose
Įstrigus pastangoms integruoti Vakarų Balkanus, ES vis labiau nerimauja dėl Maskvos ir Pekino pastangų didinti savo įtaką.
Rusija ir Kinija į šį regioną nusiuntė milijonus vakcinų nuo COVID-19 dozių.
Maskva palaiko stiprius kultūrinius ryšius su tokiomis ortodoksiškomis šalimis kaip Serbija, o Pekinas regionui pasiūlė didelių paskolų, įskaitant prieštaringai vertinamą milijardo dolerių paskolą Juodkalnijai vienam keliui – ją šaliai dabar sunku sugrąžinti.
ES savo ruožtu reklamuoja ekonominį susitarimą ir sako, kad pagal jį būtų galima suteikti regionui „beprecedentį“ paketą iki 30 mlrd. eurų.
Pareigūnai taip pat žada „apčiuopiamus rezultatus“ Balkanų žmonėms, pavyzdžiui, vakcinavimo masto didinimą, kad jis šiemet pasiektų ES lygį, ir tarptinklinio ryšio mokesčių panaikinimą.
Prieš viršūnių susitikimą Briuselis pasiekė nedidelę diplomatinę pergalę tarpininkaudamas susitarimui, sumažinusiam įtampą tarp Serbijos ir Kosovo. Ją buvo pakurstęs ginčas dėl automobilių registracijos numerių.
Buvusios priešininkės ginčijosi beveik dvi savaites, Kosovui uždraudus įvažiuoti į jo teritoriją automobiliams su Serbijos registracijos numeriais.
Šis Serbijos ir albanų dominuojamo Kosovo ginčas, susijęs su opiu Kosovo serbų mažumos klausimu, buvo didžiausias pastaraisiais metais.
2008-aisiais, praėjus dešimtmečiui po albanų partizanų ir serbų pajėgų karo, Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos.
Maždaug 100 šalių, įskaitant 22 iš 27 ES narių, pripažino šį žingsnį, bet Serbija ir jos sąjungininkės Kinija bei Rusija to nepadarė.
Prieš dešimtmetį pradėtas dialogas tarp šių Balkanų kaimynių, kuriam tarpininkauja ES, kol kas nesudarė sąlygų ryšiams normalizuoti.