„Pasibjaurėtinas niekšas Jangas, blogesnis už šunį, niekingai išdavė šilčiausią ir nuoširdžiausią partijos ir paties lyderio jau rodytą meilę“, - teigiama oficialiame pareiškime, skelbia news.sky.com.
Ištrauka iš oficialaus pareiškimo skamba taip, tarsi būtų paimta tiesiai iš pjesės „Makbetas“.
Generolas Jang Song Thaekas buvo šalies vadovo dėdė. Jis buvo vedęs Kim Kyeong Hee – Kim Jong Uno tėvo Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) seserį.
Nuo Kim Jong Uno atėjimo į valdžią 2011 metų gruodį, buvo manoma, jog būtent dėdė yra pats geriausias jauno ir nepatyrusio vado mokytojas ir patarėjas.
Dar liepą dabar jau miręs politikas dalyvavo Pchenjane surengtame parade, jis balkone stovėjo visai netoli paties Kim Jon Uno. Šalia garbės svečio – Irano kariuomenės atstovo.
O tada įvyko kai kas netikėta – generolas per akimirką tapo tautos priešu.
„Jau seniai Jangas turėjo labai nedorų politinių ambicijų. Kol buvo gyvas Kim Il Sungas (Kim Ir Senas) ir Kim Jong Ilas jis nedrįso pakelti galvos. Tačiau visą tą laiką rezgė planus, žaidė dvigubą žaidimą. Tikrąjį veidą jis pradėjo rodyti po truputį – manė, jog dabar atėjo tinkamas laikas: pasikeitė valdžios karta“, - trimituoja Šiaurės Korėjos žiniasklaida.
Šiaurės Korėja atvirai deklaruoja, jog Jang Song Thaekas bandė nuversti šalies valdžią. O kur dar abejotina seksualinė orientacija ir korupcijos šešėlis. Panašu, jog tikrosios tiesos mums taip ir nepavyks sužinoti.
Pasaulis sunerimęs. Amerikos valdžia teigia, jog Pchenjano poelgis – dar vienas pavyzdys, koks brutalus iš tikrųjų yra Kim Jong Uno režimas.
Pietų Korėja nedelsdama suorganizavo skubų saugumo tarybos posėdį, baiminasi nestabilumo regione.
Šiaurės Korėjos režimas parodė savo tikrąjį veidą, o pasauliui tokia tiesa, švelniai tariant, nepriimtina.
Nepriimtina net ir Kinijai – svarbiausiai Šiaurės Korėjos sąjungininkei.
Jangas Song Thaekas neabejotinai buvo Kinijos žmogus Šiaurės Korėjos valdžios aparate – tarpininkas tarp Pekino ir Pchenjano. Nelikus generolo, Kinijos bandymams kontroliuoti Šiaurės Korėjos jaunąjį vadovą kilo rimtų sunkumų.
Kinija Šiaurės Korėją laiko kaip atsvarą Amerikos įtakai regione.
Jeigu Šiaurės Korėjos režimas žlugtų, o Korėjos pusiasalis pagaliau būtų suvienytas, Kinija tos komunistinės apsaugos nebetektų.
Lygiai taip pat Kinija nenori, kad Šiaurės Korėja pradėtų per daug savimi pasitikėti. Pekiną labai neramina ir Pchenjano ambicijos branduolinio ginklo klausimu. Kinija nuolat spaudė Šiaurės Korėją apsiraminti – galbūt per tą patį Jangą Song Thaeką, kuris daugiau niekuo nebegalės padėti. Tokią situaciją taip pat galima vertinti ir kaip užuominą apie Kim Jon Uno silpnybę bei bandymą bet kokia kaina valdžią sukoncentruoti savo rankose.
Trumpiau tariant, ką tik stebėjimo jauno nenuspėjamo lyderio, turinčio branduolinių ginklų, norą parodyti savo galią.