Klivlando ugnikalnis yra Aleutų salose, į pietvakarius nuo Aliaskos.
„Kraterio viršūnėje pastebėta lavos. Kol kas <...> nematyti pelenų išsiveržimo ar sprogimų“, – antradienį pranešė observatorija.
Fairbankso universiteto mokslininkas Steve’as McNuttas sako, kad ugnikalnio suaktyvėjimas gali turėti įtakos oro eismui.
S. McNutto teigimu, 90 proc. oro eismo iš Azijos į Europą ir Šiaurės Ameriką vysta virš Aliaskos oro erdvės, per dieną virš Aliaskos praskrenda šimtai lėktuvų ir pergabenama apie 20 tūkst. keleivių.
„Jeigu ugnikalnis išsiveržia ir labai aukštai išspjauna pelenų, keičiami lėktuvų maršrutai ir netgi atšaukiami skrydžiai“ – aiškino jis.
Paskutinį kartą stiprus ugnikalnio išsiveržimas užfiksuotas 2001 m. Tada įvyko trys sprogimai, buvo išspjauta pelenų net į 12 kilometrų aukštį (virš jūros lygio).
„2001 m. išsiveržė ir lavos srautas su uolienomis, kuris nutekėjo iki jūros“, – priminė observatorijos darbuotojai.
Pernai išsiveržus Islandijos Grimsvotno ugnikalniui visoje Europoje teko atšaukti šimtus skrydžių.
O dar anksčiau, daugiau nei prieš metus, Islandijos Eyjafjallajokullio ugnikalnis išspjovė pelenų ir šiųmetė dūmų debesį į dangų. Prasčiausio matomumo laikotarpiu per dieną atšaukdavo iki tūkstančius skrydžių.